|
|
|
Į parodą – ir naujo išgirsti, ir akis paganyti
Panevėžio rajone, Algirdiškio parodų centre, dvi dienas vyko tradicinė kasmetinė veislinių gyvūnų paroda, sudominusi ne tik gyvulių augintojus, bet ir būsimuosius specialistus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus bei šiaip smalsuolius.
Genetika – svarbiausia Parodoje buvo galima pamatyti paukščių, žirgų, avių, triušių, kailinių žvėrelių, žuvų, pieninių ir mėsinių galvijų, taip pat egzotiškųjų alpakų – iš viso daugiau kaip 400 gyvųjų eksponatų. Programą pristatė Panevėžio šunų mylėtojų klubas „Lunaris“, vyko tarnybinių šunų ir žirgų pasirodymai. Pasak renginyje dalyvavusių vyriausiosios specialistės-valstybinės veislininkystės inspektorės Kretingos ir Skuodo regionams Adelijos Domarkienės ir rajono Žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Jurgutienės, tokios parodos – puiki vieta pabendrauti, pasidalinti patirtimi profesionalams ir mėgėjams gyvulių augintojams, mokslininkams. Eksponatus į parodą, kurią organizavo Žemės ūkio rūmai, suvežė įvairių gyvulininkystės asociacijų, kurių įsteigta labai daug, atstovai. Mėsinių veislių galvijus vertino užsienio šalių veislininkystės ekspertai, vėliau buvo surengtas aukcionas. Veislininkystės perspektyvas gyvulių augintojai aptarė su parodoje apsilankiusia žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. A. Jurgutienės nuomone, veislininkystė, gyvulio genetika yra svarbiausia. „Niekada nepradėčiau kurti ūkio nuo brangios technikos, pradėčiau nuo geros veislės gyvulio“, – savo nuomonę sakė ji. Prabilo apie paramą A. Domarkienė ir A. Jurgutienė teigė, jog susitikime su ministre tikėjosi daugiau išgirsti apie paramą veislinių gyvulių augintojams. Specialistes yra pasiekusi informacija, kad, vadovaujantis 2014–2020 m. gairėmis, Europos Komisija jau suteikė galimybę iš valstybės lėšų iki 30 proc. finansuoti aukštos kokybės veislinių ūkinių gyvūnų – mėsinių galvijų, avių ir ožkų įsigijimą. Svarbu tik, kad ta pagalba atitiktų tam tikras numatytas sąlygas. Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos tos investicijos, kuriomis siekiama pagerinti gyvūnų genetinę kokybę, įsigyjant aukštos kokybės veislinius patinus ir pateles, įregistruotus ūkinių gyvūnų kilmės knygoje. Be to, pagalba bus skiriama tik aktyviems ūkininkams. Nurodoma, kad turėtų būti įsigyjami tik tokie gyvūnai, kurie tam tikru laikotarpiu užtikrina optimalų reprodukcinį potencialą. Specialisčių teigimu, pagalbos skyrimo reikalavimus galės atitikti tik patelės, įsigytos iki pirmųjų jauniklių atsivedimo. Visi įsigyti gyvūnai turėtų būti bandoje laikomi bent ketverius metus.
„Žemės ūkio ministerija, parengusi Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo, administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą, visus kvies aktyviai dalyvauti diskusijose – organizuos susitikimus su socialiniais partneriais, žemdirbių savivaldos atstovais, suinteresuotomis gyvulių augintojų asociacijomis bei ūkininkais“,– sakė A. Jurgutienė ir A. Domarkienė. Veislinius mėsinius galvijus auginančių ūkininkų ir mūsų rajone yra. Limuzinus augina Genčų k. – Bronius Skersenskis, Barkelių k. – Dalia Vaičelienė, Mindaugas Beniušis Klecininkų k. turi ne tik limuzinų, bet ir aubrakų, ir šarole. Šie ūkininkai yra Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai. Grynaveislių gyvulių augina pavieniai ūkininkai – Adolfas Petrauskas iš Pryšmančių, Arvydas Petkus iš Plokščių, žemės ūkio bendrovė „Ekolagra“. Limuzinų veislės mėsiniai galvijai populiarėja dėl nereiklumo, lengvo veršiavimosi, baltymingos, neriebios, biologiškai aukštos vertės mėsos. Aubrakai – šiek tiek naujesnė veislė, išvesta Prancūzijoje. Tai – ištvermingi, atsparūs šalčiams, nereiklūs gyvuliai, auginant dėmesys skiriamas raumeningumui didinti, gebėjimui duoti didesnius priesvorius, šeriant žoliniais pašarais, karvių gebėjimui kasmet atsivesti po veršelį. Parodos egzotika – žavingosios alpakos, šiek tiek panašios į lamas, tik mažesnės. Jų vilna – viena brangiausių, laikoma prabangos produktu. Kretingos rajone jų kol kas neaugina niekas.
|
|
