Kai tuštėja obelys ir liejasi sultys

Ruduo: į pintines renkami byrantys obuoliai ir maišais vežami į sulčių spaudyklas. Nepaisant vis populiarėjančio sulčių ruošimo žiemai būdo – pasterizuoti ir išpilstyti į pakuotes, nemažai kretingiškių patys jas kaitina ir konservuoja stiklainiuose.

Padvarių spaudykloje sultys į tetrapakus pilstomos austrų gamybos įranga.

„Kas pabandė - prie stiklainių negrįš“

Dar pernai išsikėlę sau tokį iššūkį, gausų klientų būrį jau užsiaugino Padvariuose sulčių spaudyklą „Savos sultys“ atidarę klaipėdiečiai verslininkai Ingrida ir Laimonas Lopatos.

Įsikūrę senajame dvaro kluone, verslininkai savo įmonėje kasdien apdoroja maždaug 100 klientų atvežtus obuolius, - akmenimis grįstas kiemas apkrautas maišų krūvomis.

„Per sezoną dirbame visą parą - sudorojame apie 6 tonas obuolių. Karštymetis jau slūgsta, bet dirbsime tol, kol ant šakų kabės obuoliai ir žmonės nuskins paskutinius“, - tikino I.Lopatienė.

Sultys pilstomos į pakuotes po 3- 5 l. Anot verslininkės, tie, kurie pernai pabandė jų sultis, grįžta ir šiemet, dar ir kitiems rekomenduoja. „Pernai pabandyti atveždavo po 2-3 maišus obuolių, šiemet jau veža po 10-15 maišų. Šie metai derlingi obuolių, o kam iššalo pavasarį, susiranda pažįstamų, kurių obelys svyra nuo vaisių. Mūsų gaminamos sultys ypač patinka šeimoms su mažamečiais vaikais: jie patys gali iš pakuotės su kraneliu įsipilti šviežių sulčių.

Aš turiu tris vaikus, stebiu juos - namie ant stalo nuolat stovi dėžutė su sultimis, ir vaikai bematant ją ištuština“, - neslėpė I.Lopatienė. Į obuolių sultis verslininkai siūlo įmaišyti ir jų iš anksto pagamintų – apelsinų, juodųjų serbentų, aronijų – sulčių. „Tačiau iš klientų tepriimame tik obuolius, nes uogoms netinka ta pati tarka, užsiterštų filtrai“, - sakė pašnekovė.

Išlieka kone visas obuolys

I.Lopatienės žodžiais, jų spaudykloje sumontuota austrų gamybos technologinė įranga, pagal kurią paruoštos sultys išsaugo iki 95 proc. visų obuolio vertingųjų medžiagų.

Atvežti obuoliai beriami į plovyklą, iš ten jie kyla į presą, kur išspaustos sultys per filtrus išbėga į atskiras talpas, po to patenka į kaitinimo puodą, kaitinamos iki 80 laipsnių ir išpilstomos į pakuotes.

Irenos Sausienės ir jos dukros Vaivos spausti obuolių sūriai išgarsėję visoje šalyje.

„Namų sąlygomis puode kaitinamos sultys nesušyla vienodai. O spaudykloje į jas nepatenka nei oro, nei bakterijų, todėl nerūgsta pradarytoje pakuotėje iki 3 savaičių, o laikomos šaltai – apie 4 mėnesius. Rūsyje pakuotės gali laikytis ligi 2 metų“, - tvirtino verslininkė. Ji tęsė mintį: „Žmones raginame sultis pakuoti maišelyje su dėžute, nes dėžutė apsaugo pakuotę nuo išorinių pažeidimų. Plėvelė nepastebimai gali pasižeisti, bet dar neteko girdėti nusiskundimų, kad surūgo sultys, laikomos sandariai dėžutėse“.

Sultis verslininkai pakuoja į sertifikuotą rusų gamybos, karščiui atsparią maistinę plėvelę. Kitąmet ketina plėsti gamybos apimtis ir patys gaminti pakuotes. Kretingoje, buvusios šaudyklos vietoje, prie geležinkelio stoties, įsigiję sklypą ir ten kitąmet iš Padvarių ketina perkelti savo verslą.

Sulčių gamyba vyksta bematant

Taikos gatvės gyventojų Irenos ir Algirdo Sausių sodyba jau 13-tą rudenį pakvimpa obuoliais: jie turi nedidelę nuosavą spaudyklą, ir, kaip tvirtino, abu iš šio verslo prisiduria prie pensijos.

A.Sausys sakė vienu metu į centrifugą pakraunąs po 2 maišus – maždaug 70 kg – obuolių, iš jų išteka apie 40 l sulčių. „Žmonės atveža, palaukia, kol išspausiu, ir išsiveža pilnus bidonus. Priekaištų per tiek metų dar nesu sulaukęs“, - tvirtino jis.

Algirdas Sausys sulčių spaudimo verslu užsiima jau antrą dešimtmetį.

„Man tai pats patikimiausias sulčių spaudimo būdas - viskas vyksta bematant: atveži maišą obuolių, centrifuga išspaudžia ir tuoj pat atiduoda. Žmona pernai vežė spausti į tetrapakus – be abejonės, „mandriau“, bet šiemet užsimanėm obuolių su aronijom – Padvarių spaudykloj nespaudė, ir vėl atvežėm čia, kaip ir buvom įpratę“, - kalbėjo sodyboj lūkuriavęs Olegas Ellikas.

Tuoj po jo į kiemą įvažiavo obuolių maišą į priekabą įsimetęs Antanas Kuizinas. Vyras sakė daug metų pas A.Sausį spaudžiąs sultis, - mėgstąs obuolius maišyti su morkomis. „Šeimininkas - ir patikimas, ir ne brangininkas“, - sakė.

A.Sausys sako pats nenorįs vertinti, tačiau girdėjęs žmonių nuomonių, kad į tetrapakus nesveika pilti karštas sultis, - esą net pieną užvirina ir tepilsto ataušintą iki 30 laipsnių.

Sūrių paslaptys - iš močiutės

I. ir A.Sausių namų virtuvėje ant krosnies džiūsta pusšimtis obuolių sūrių. Juos verda ir slegia šių namų šeimininkė, - ponia Irena sūrių gamybos paslaptis sakė perėmusi dar iš močiutės Monikos, kilusios nuo Raseinių.

„Močiutė ir mano mamą, ir mane to išmokė, o aš – savo dukterį Vaivą. Vaiva gyvena Kuktiškyje, prie Utenos, ir yra pirmoji Lietuvoje, gavusi tautinio paveldo sertifikatą už obuolių sūrių gamybą. Ji turi tam pritaikytas gamybines patalpas su sandėliu bei džiovykla“, - dukters sėkme džiaugėsi Irena.

Moteris sakė pagardinanti sūrius apelsinų žievelėmis, gvazdikėliais, o duktė dar sumanė įmaišyti čili pipiro. Bet šio prieskonio reikia dėti labai atsargiai, kad sūris nebūtų aitrus, o tik juntamas subtilus jo skonis.

Sūriams, anot jos, labiausiai tinkantys antaniniai ar ‚Bogatyr‘ veislės obuoliai. Ir nors I.Sausienės bei dukters Vaivos sūrius žino pažįstami iš Vilniaus, Kauno, tačiau ir labai gerbdamos savo klientus, savų sūrio gamybos paslapčių jiems neišduoda.

Savo darže, I. ir A. Sausiai sakė, užsiauginantys kone viską, ko reikia judviejų stalui: perka tik mėsą ir duoną, o svečiui pavaišinti traukia roputę su vyšnių užpiltine ir pjausto kelių rūšių dar pernai sudžiovinto obuolių sūrio.

• Rašyti komentarą (13)