Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Istorinis kostiumo kelias

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2014-09-12

Palangos „Ramybės“ kultūros centre šį rugsėjį lankytojai galėjo išvysti demonstruojant turtingą archeologinių – istorinių - tautinių kostiumų kolekciją: buvo parodyta, kaip rengėsi mūsų protėviai per 2 tūkstantmečius, kaip kito jų apranga ligi pat XX amžiaus.

Penkių Lietuvos regionų tautiniai rūbai: (iš kairės) klaipėdietė, suvalkietė, dzūkė, aukštaitė ir žemaitė.

Atkūrė autentiškai

Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų komandos atkurtus archeologinius – istorinius – tautinius kostiumus pristatė šio centro vyriausioji specialistė archeologinio kostiumo dizainerė Danutė Keturakienė. Šis renginys buvo dalis „Ramybės“ kultūros centre surengto tarptautinio edukacinio projekto „Etno gijos“ – krikščioniškos civilizacijos ir baltiškos tradicijos simbiozė kostiume.

„Atkurti kostiumai – tai ilgo bendro tiriamojo darbo rezultatas: iš pradžių studentai lankydavosi muziejuose – pabuvota Klaipėdos Mažosios Lietuvos, Telšių „Alkos“, Šiaulių muziejuose, papuošalai atkurti pagal autentiškus kapinynų radinius, o drabužiai – pagal jų liekanas. Šiame projekte talkino archeologė Daiva Steponavičienė ir istorinio kostiumo dizainerė Rūta Kučinskienė. Galanterija, ginklai nėra išmonė, tik rūbuose šiek tiek leista kūrybos“, - pristatydama I – XIV a. mūsų protėvių žiemgalių genties kostiumus, kalbėjo D.Keturakienė.

Kostiumai buvo suskirstyti grupėmis pagal istorinį jų amžių: I-IV, V–VIII, IX–XII, nuo XIII–gotikos, nuo XVI - Renesanso laikotarpio ir XVIII - XX a. išeiginis tautinis kostiumas.

Pirmasis audinys – iš vilnos

Lietuvoje dominuojantis dirvožemis nepalankus archeologine prasme, tad, skirtingai nuo Latvijos, ir neturime išsilaikiusių seniausių savo krašto kostiumų. Todėl, pasak D.Keturakienės, šį periodą geriausiai ir atspindi atkurti žiemgalių genties kostiumai.

„Pačiuose pirmuosiuose žiemgalių kostiumuose nėra lino audinių, dominavo paprasto kirpimo vilnonės tunikos, apkantuotos juostelėmis. Audinys – labai paprastas dvinytis. Marškinių prakarpos krūtinėje susegtos žalvario segėmis, o palaidas rankoves prilaikė žalvarinės apyrankės.

Vyro komplektą papildo peilis odinėje makštyje – jis buvo skirtas dėl grožio ir gyvybei apsaugoti, moteris dažniausiai nešiojosi ylą. Mūsų protėviai avėjo naginėmis arba surauktais odiniais batais, mūvėjo vilnonėmis kojinėmis“, - taip I – IV a. kostiumą komentavo dizainerė.

Ji pastebėjo, kad V-VIII a. jau atsiranda apatiniai rūbai iš lino, viršutiniai – iš vilnos, suausti eglute iš suktų siūlų. Tam laikotarpiui būdingi vyrų galvos apdangalai – kepurė su įvijomis, o merginų – puošnūs audeklai su žalvario ir sidabro karūnomis. Vyrai avėjo nagines, kojas suko 12 cm pločio autais, kurių ilgis siekė iki 4 m.

Moters bateliai puošti žalvariu. Kostiumuose dominuoja mėlyna indigo spalva. „Tai – turtingų žiemgalių kostiumai“, - pabrėžė kostiumų žinovė.

Iš augalų išgaunama indigo spalva dominavo žiemgalių kostiumuose nuo IX ligi XII a. Tunikos pailgėjo ligi kelių, jų sukirpimas patogus, kad netrukdytų sėdant ant žirgo, atsiranda balinto lino apatiniai drabužiai. Moterys greta žalvario jau puošiasi ir stiklo karoliais, atsiranda pirmosios žalvario sagos.

Istorinis - archeologinis kostiumas: nuo I amžiaus ligi Renesanso epochos

Lietuvos dvarų mada

Buvo parodytos ir gotikos bei Renesanso epochų dvaro mados, į Lietuvą atkeliavusios iš Europos šalių. Vyrų drabužių komplektuose, D.Keturakienė pabrėžė, išlieka durklas arba peilis, - šie komplektai atkurti pagal Kernavės ir Trakų pilyse rastas liekanas. Odinė galanterija, sidabro žiedas su akutėmis, kapšelis prie diržo – svarbiausi autentiški kostiumo elementai.

Itin puošnus Renesanso epochos, Italijos ir Ispanijos kultūrų įtakoje, gimęs drabužių stilius, būdingas Barboros Radvilaitės rūmų aplinkai. Tikrais perlais siuvinėti aksomo audiniai, taip pat perlais dekoruota dėžutė kvepalams, o kartais – ir nuodams, prabangūs diržai, sagos.

„Į kiekvieną to meto diduomenės kostiumą galima žvelgti kaip į meno kūrinį. Nors ši mada gimusi Vakarų įtakoje, bet ji buvo būdinga ir Lietuvos aukštuomenei, todėl ji yra ir mūsų tautos istorijos dalis“, - pabrėžė dizainerė.

Tautinis kostiumas - panašus ir skirtingas

Buvo pristatyti ir 5 Lietuvos etnografinių sričių – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos - išeiginiai tautiniai kostiumai, kokiais mūsų protėviai puošėsi nuo XVIII a. Lietuva – toki maža, atrodo, kostiumas – panašus, tačiau ir skirtingas, ypač skiriasi moterų drabužiai.

„Aukštaitija – pats archajiškiausias regionas, išlaikęs nuometų rišimo tradiciją. Kostiume dominuoja daug baltos spalvos, siuvinėjimo raštų ornamentai išlikę net iš neolito laikų. Liemenių ir sijonų raštuose viena kitą keičia trys lietuviškos tautinės spalvos – žalia, raudona, geltona. Moterims būdingos lieknos talijos ir platūs klubai. Todėl liemenės būdavo siuvamos korseto tipo su standžiais pamušalais“, - kalbėjo D.Keturakienė.

„O ištekintai žemaitei būdingos raudonlangės skaros, ant kaktos surištos mazgu su paliktais skaros rageliais. Tai išskirtinai šio krašto skaros ryšėjimo maniera, niekur kitur tokio nerastum, - pabrėžė kostiumų žinovė. – Žemaičių liemenės – renesansinio kirpimo su paaukštintu liemeniu, nes reikėjo dėvėti kelis vienas ant kito gulančius pasijonius. Dominuoja išilgadryžiai mėlynos – raudonos – geltonos spalvų audiniai“.

Suvalkietiški drabužiai žavi išskirtinai puošniais, geometrizuotais lelijų raštais. Būdingos žalia, violetinė ir kitos prigesintos žemės spalvos. Juostos rišamos viršum liemenių, marškiniai – siuvinėti, ant galvos – galionai arba karūnėlės.

Dzūkija – pats neturtingiausias kraštas, bet žmonės darbštūs ir itin kruopštūs. Kostiume dominuoja smulkūs raštai – langeliai, dryželiai, nugesintos rausvos, žalsvos spalvos. Tik Dzūkijai būdingas liemenės sukirpimas, kada palikta vieta juostai surišti.

Mažosios Lietuvos išeiginis rūbas - itin puošnus: kykas - ant moters galvos, renesansinio kirpimo – suraukti apie kaklą ir augaliniais motyvais siuvinėti marškiniai, giliai iškirptos korseto tipo juodos liemenės. Sijonai tamsių spalvų, vilnoniai stambialangiai, šilkinės prijuostės, o ant jų – puošnios siuvinėtos kišenės – dalmonai. Moterys puošėsi stiklo karoliais.

*

Projekto „Etno gijos“ sumanytoja - „Ramybės“ kultūros centro vadovė Sigita Staškevičienė, į dešimt dienų trukusį projektą pakvietusi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Aprangos ir mezgimo dizaino specialybės bei Latvijos Rėzeknės aukštosios mokyklos kostiumo dizaino katedros studentus.

Užsiėmimus vedė: be D.Keturakienės, dar – LLKC mados dizainerė „LT Identity“ vadovė Jolanta Rimkutė bei VDA Telšių fakulteto dėstytojos Žydrūnė Kriūkaitė Juciuvienė ir profesorė Zita Inčirauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas