|
|
|
Kiaulių maras: nerimą kelia nauji židiniai
Kretingos rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Savivaldybėje surengė mokymus, kaip išvengti ir atpažinti afrikinį kiaulių marą. Prašė glaudesnio bendradarbiavimo „Susirenkame nebe pirmą kartą, tačiau kalbėti yra apie ką – situacija keičiasi“,– mokymuose dalyvauti pakviestiems rajono seniūnijų, medžiotojų būrelių, policijos atstovams, rajono vadovams sakė šios tarnybos viršininkas Normantas Žeimys. Jo teigimu, Lietuvoje jau yra10 šios virusinės užkrečiamos ligos židinių: sirgo 6 kiaulės ir 4 šernai. Iki šiol tebesiaiškinama, ar Ignalinos rajone esančiame Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ komplekse, kuriame įgyvendinti aukščiausio lygio biosaugos reikalavimai, ligos protrūkis šią liepą neįvyko dėl tyčinės veikos. Pasak N. Žeimio, teko sunaikinti apie 20 tūkst. kiaulių. Tačiau labiausiai nerimą kelia, kad, nesilaikant biosaugos reikalavimų, atsiranda vis naujų židinių ir smulkiuose ūkiuose: ne tik Ignalinos, bet ir Utenos, Rokiškio rajonuose. „Ne visi ūkininkai praneša apie kritusius gyvulius. Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo ir su medžiotojais, kurie, vengdami būti įvelti į tyrimus, nutyli apie nugaišusius šernus. Tokiais atvejais nukenčiame visi, ypač mūsų šalies ekonomika“,– įsitikinęs N. Žeimys. Tačiau jis pagyrė mūsų rajono medžiotojus, kurie dalijasi informacija. „Siuntėme dviejų nugaišusių šernų mėginius, laimei, afrikinio kiaulių maro mūsų rajone nebuvo aptikta“, – sakė viršininkas. Tačiau jis teigia nesuprantantis ir kai kurių žmonių elgesio. „Negyva kiaulė kažkieno buvo pamesta Salantų–Leliūnų pakelėje. Mėginį taip pat siuntėme tirti. Nesvarbu, kad maro nerasta, tačiau juk gaišena teršia aplinką, įvykus kontaktams su valkataujančiais šunimis ar su laukine fauna, gali būti platinamos ir kitos ligos“,– kalbėjo N. Žeimys. Viršininkas akcentavo, kad iki rugsėjo 15 d. ūkininkų ūkiuose turi būti suregistruotos visos kiaulės. Šį darbą atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojai kartu su seniūnijų specialistais. Jeigu kiaulės nebus suregistruotos, pasireiškus afrikiniam marui, ūkininkai negaus išmokų padariniams likviduoti, be to, užtrauks administracinę atsakomybę. Pasak N. Žeimio, vasario 1 d. rajone buvo registruota 20 kiaulių bandų, jose – 599 kiaulės. Iki šios dienos užregistruoti 248 kiaulių laikytojai – t. y. 228-iais daugiau, negu anksčiau. Jie laiko 1458 kiaules, kai pavasarį jų laikė tik apie 600–700. Viršininko teigimu, nerimą kelia tai, kad afrikinio kiaulių maro židinių atsiranda ir kaimyninėse šalyse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Dėl to sudaryta bendra komisija, kuri kreipėsi į Europos Sąjungos Komisiją ir prašė skirti lėšų jiems likviduoti. Išaiškino biosaugos reikalavimus N. Žeimys paaiškino biologinės saugos priemones. Kiaulių ūkio teritorija turi būti aptverta, kad į ją nepatektų laukiniai gyvūnai. Iš laukų į tvartus, prasidėjus rudeniui, subėgs pelės, žiurkės, tad patariama naudoti priemones, naikinančias graužikus. Šeimininkai turi stebėti, kad jų ūkiuose nesilankytų pašaliniai asmenys. „Žinoma, paršelį perkantis žmogus nenorės imti katės maiše, atvyks į ūkį pasižiūrėti, tačiau dėl saugumo reikia pasiūlyti apsivilkti tam skirtą vienkartinį kombinezoną, apavą, naudoti dezinfekavimo priemones“,– patarė viršininkas. Kiaulių ūkių darbuotojai, baigę darbus, privalo laikytis asmens higienos, persirengti kitais drabužiais. Samdomi darbininkai savo ūkiuose negali laikyti kiaulių, kad ateidami dirbti neužneštų užkrato. Kiaules draudžiama laikyti lauke, šerti visuomeninio maitinimo atliekomis. Pasak N. Žeimio, kiaulės afrikiniu maru gali užsikrėsti per užterštus pašarus bei vandenį. Ši liga paplitusi ir populiacijoje šernų, kurie ganosi javų, kukurūzų laukuose, palieka išskyras. Užkrėstas grūdas, anot viršininko, gali patekti į kiaulių lovį. Geriausias būdas išvengti užkrato per pašarą – jį termiškai apdoroti. Prekyvietėse paršiukais prekiauti draudžiama Valstybinės veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas Saulius Alonderis teigė turįs informacijos, kad Salantų bei Darbėnų prekyvietėse paryčiais prekiaujama paršiukais, todėl seniūnų, seniūnijų žemės ūkio specialistų prašė kontroliuoti šią nelegalią prekybą. „Rajone nėra patvirtintų turgaviečių, kur galima prekiauti gyvūnais. Prekyba nėra uždrausta, bet kas nori paršiuko, turi važiuoti į ūkininko ūkį“,– sakė jis. Gyvulius iš ūkių išsivežant būtini dokumentai: važtaraščiai, gyvūno žiniaraščiai, veterinarijos gydytojo, apžiūrėjusio gyvulį, išduoti sveikatos pažymėjimai. Tačiau S. Alonderis juokavo, kad veterinarijos gydytojus, dirbančius Kretingos rajone, kaip kukurdvelkius jau reikėtų įrašyti į Raudonąją knygą. Jų – tik 10, o jauniausiam – 51-eri. S. Alonderis žemės ūkio specialistų prašė atėjusių deklaruoti kiaules žmonių teirautis, ar šie nėra medžiotojai, nes tokie ūkiai būtų įtraukti į padidintos rizikos sąrašus ir griežčiau bei dažniau kontroliuojami. Tarp rizikingiausių vietovių mūsų rajone jis minėjo Darbėnų miestelį, Imbarės seniūnijoje – Leliūnus, Žalgirio seniūnijoje – Jokūbavą, Kretingos seniūnijoje – Padvarius. Pasak gydytojo, afrikinį kiaulių marą platina kraujasiurbiai vabzdžiai ir erkės. Danijos bei Vokietijos mokslininkai po ligos protrūkio Danijos įmonėje tiria Ignalinos rajone sugautus kraujasiurbius. „Lietuvos mokslininkai šiuose tyrimuose nedalyvauja“,– apgailestavo S. Alonderis. Gydytojas demonstravo skaidres, pasakojo, kaip atpažinti piktąją kiaulių ligą. Jo teigimu, afrikinis kiaulių maras pasireiškia ūmiu gyvulio karščiavimu, sunkiu kvėpavimu, galūnių ir ausų poodiniuose sluoksniuose išryškėjančiomis kraujosruvomis.
|
|
