|
|
|
Skaidrus ir skanus vanduo gali būti pavojingas
Rudenį dažnėjant lietums šachtinių šulinių vandens kokybė gali stipriai pablogėti. Apie tai, kodėl užterštas vanduo pavojingas ir kaip reikėtų saugoti geriamąjį vandenį, skaitytojams primena Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė. - Dėl kokių priežasčių vanduo rudenį pablogėja? - Po stiprių liūčių pakyla bendras vandens lygis upėse ir tvenkiniuose. Net jei sukelto potvynio vanduo ir nesemia sodybų, tačiau šulinys yra senas, jo rentiniai – nesandarūs, iš šiltnamių ir daržų, kur tręšiamos daržovės, lauko tualetų, tvartų, mėšlidžių atitekėjęs vanduo gali patekti ir užteršti geriamąjį vandenį. Šachtiniai šuliniai įprastai yra negilūs, vanduo į juos patenka iš seklių gruntinio vandens išteklių. - Priminkite, kodėl užterštas vanduo pavojingas žmogaus sveikatai - Geriamasis vanduo gali būti užterštas bakterijomis, virusais, cheminėmis medžiagomis, kurios gali sukelti sunkias ligas. Vartojant mikroorganizmais užkrėstą vandenį, galima susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis. O nitratai, žmogaus organizme virtę nitritais, hemoglobiną paverčia methemoglobinu, todėl vystosi hipoksija – deguonies stygius. Nitratai ypač pavojingi kūdikiams iki 3 mėn. amžiaus, nėščioms moterims, žmonėms, sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis, mažakraujyste, senyvo amžiaus žmonėms. - Ar pats šeimininkas gali pastebėti, kad vanduo užterštas? - Potvynio vandeniui tiesiogiai užliejus šulinį ir atsiradus specifiniam kuro, chemikalų ar kitokiam nebūdingam kvapui, atsiradus priemaišų, pakitus vandens spalvai, užterštumas yra pastebimas. Tačiau mikroorganizmų bei nitratų plika akimi neįžvelgsite, - įprastai jie neturi poveikio vandens spalvai bei kvapui. - Ar virinant vandenį galima jų atsikratyti? - Virinant vandenį žūsta tik mikroorganizmai, tačiau nitritai bei nitratai virinant nepašalinami. Todėl netgi visiškai skaidrus ir skanus vanduo gali būti pavojingas sveikatai. Ar vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti, galima sužinoti tik ištyrus jį Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Klaipėdoje, Bijūnų g. 6. - Kaip apsaugoti savo šulinį nuo taršos šaltinių? - Gruntiniai vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus esantis vanduo, todėl jo kokybę stipriai nulemia ir paties šeimininko bei greta gyvenančių kaimynų ūkinė veikla. Pirmiausiai vieta šuliniui turi būti tinkamai parinkta. Įsirengdamas šulinį, šeimininkas privalo atsižvelgti į reglamentuotus atstumus: atstumas nuo šachtinio šulinio iki šiltnamio turi būti 10 m, tvarto, nuotekų kaupimo rezervuaro ir lauko tualeto - 15 m, iki mėšlidės bei kompostavimo aikštelės – 20 m. Kas kelerius metus šachtinius šulinius būtina išvalyti, iškuopti dumblą, užberti žvyro, užsandarinti plyšius tarp rentinių. Šulinys būtinai turi būti uždengtas sandariu dangčiu, o viršum jo įrengtas stogelis krituliams nutekėti. Aplink šulinį turi būti įrengta 1,5 m gylio ir 0,7 – 0,8 m pločio molio ar priemolio užtvara, o paviršius aplink šulinį užbertas 2 m pločio akmenų juosta, - gali būti ir betoninė danga su nuolydžiu nuo šulinio. * Visuomenės sveikatos centro Kretingos skyrius organizuoja nemokamą šulinio vandens, kurį vartoja nėščios moterys bei kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, cheminį – nitratų bei nitritų – ištyrimą. * 52 - tiek šachtinių šulinių ištirta šiemet, - 8 iš jų nitratų kiekis viršijo normą – 50 mg/l.
|
|
