Kai liga klastūnė sekioja lyg šešėlis

Padvarių socialinės globos namai tikraisiais namais šiuo metu yra tapę 229 asmenims. Juose prieglobstį bei gydymą vis dažniau suranda žmonės su psichikos negaliomis, trečdalis iš jų - sergą šizofrenija.

Vyriausioji slaugytoja Vilma Jankauskienė teigė, jog vieni ligoniai patys pajunta simptomus, o kitų pastebi tik aplinkiniai.

Patys jaučia arba pastebi aplinkiniai

Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės teigimu, ši liga, skirtingai nuo proto negalios, nėra įgimta, tai - psichikos sutrikimas, atsirandantis gyvenimo eigoje.

Šizofrenija sergantiems žmonėms labai svarbu būti užimtiems ir realizuoti save. Todėl, pašnekovių žodžiais, juos stengiamasi nukreipti į Globos namų užimtumo centrą, kur jie gali užsiimti rankdarbiais, keramikos darbais, įrengta treniruoklių salė. „Rengiame ekskursijas ir išvykas, o neseniai dalyvavome respublikinėje globos įstaigų žvejų šventėje, kur mūsų komanda užėmė trečiąją vietą“, - sakė R.Narmontienė.

Anot V.Jankauskienės, vienus ligonius tenka raginti ir nukreipti į jiems labiausiai tinkamą veiklą, o kiti iš prigimties yra smalsūs, kūrybingi ir noriai dalyvauja saviveikloje, pasineria į rankdarbių pasaulį

Keliskart įtarė vėžį

Padvarių globos namuose jau penkerius metus čia gyvenanti klaipėdietė 63-jų Adelina Galdikienė neslėpė, jog likimas į šią vietą ją atvedė būtent dėl šios ligos.

„Adelina turi puikų balsą, yra labai artistiška ir gera skaitovė. Visuomet labai pasitempusi: jos nepamatysi nepasidažius lūpų, be auskarų ir žiedo. Adelina yra labai draugiška ir vaišinga: po savaitgalių iš namų grįžta su maišu lauktuvių - širdis jai neleidžia vienai jų suvalgyti, todėl kviečiasi draugus ir kaimynus“, - šiltai apie Adeliną kalbėjo R.Narmontienė.

A. Galdikienė pasakojo, jog ji jaunystėje dainavusi Klaipėdos „Jūros“ restorano ansamblyje, dirbo Mokesčių inspekcijoje.

Moteris neslėpė, jog gyvenimas jai nepašykštėjęs sunkių išbandymų – prieš 37 metus ji sirgusi kiaušidžių vėžiu, po operacijos pasveikusi. Po to dar triskart buvo operuotas žarnynas. „Gydytojai vėl įtarė vėžį – išpjovė 45 cm žarnos. Nusiteikiau atsisveikinti su gyvenimu, sutvarkiau dokumentus, tik labai skaudėjo širdį, kad įdukrintos mergaitės nespėjau užauginti. „Važiavo stogas“ – prasidėjo nemiga, nuotaikų kaita, baimės. Pasipasakojau apie tai seseriai, kuri dirbo psichiatrijos ligoninėj, - paguldė ir nustatė bipolinį sutrikimą“, - apie ligos pradžią papasakojo moteris.

A.Galdikienė sakė pati pajuntanti sveikatos pablogėjimą, tačiau džiaugiasi, jog ligą galinti kontroliuoti vaistais, ir per pastaruosius metus jai netekę gydytis psichiatrijos ligoninėje. „Keliskart įtarė vėžį - kitas ir galą pasidarytų, o aš labai myliu gyvenimą“, - teigė ji.

Liga pakirto mokykloje

Birželį Padvarių globos namuose apsigyvenęs 29-erių Romas Jonkus iš Skuodo r. pasakojo, jog jį, bebaigiantį vidurinę mokyklą, ėmė persekioti baimės, ilgainiui užklupo gili depresija.

„Įsivaizdavau, kad kai kurie žmonės man nori pakenkti, ieško iš manęs sau naudos. Neturėjau ramybės nei dieną, nei naktį. Aplinkiniai suprato, kas man darosi, nes tėvas ir sesuo jau sirgo šizofrenija“, - neslėpė Romas.

Jis sakė ligi tol mokęsis tik labai gerai, ir jau diagnozavus ligą įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, bet mokslų baigti negalėjęs. Vėliau neįgaliųjų mokymo centre tęsė mokslus nuotoliniu būdu – studijavo viešąjį administravimą, baigė kompiuterinio raštingumo kursus, Darbo biržos pasiųstas – plytelių klojimo ir tinkavimo kursus. Tačiau dirbti nepajėgęs - liga paūmėdavo gilų rudenį ir pavasariop. Jos simptomus pajaučiąs pats – ligoninėj tenka pasigydyti po 1-2 mėn.

Nenori būti našta namiškiams

„Gydytojai man patarė apsigyventi globos namuose – nenoriu būti našta motinai. Čia pasijutau lyg sanatorijoje, tik trūksta miesto, kad galėčiau išeiti pasižmonėti. Norėtųsi daugiau pakeliauti. Bet ką padarysi, džiaugiuosi šia diena: kai esu sveikas, esu ir laimingas. Tikiuosi, kad čia – laikina mano gyvenimo stotelė: gal medikai visiškai išgydys mano ligą ir pavyks susirasti gyvenimo draugę“, - paprastomis svajonėmis pasidalijo vyras.

Globos namuose jis sakė turįs savo kompiuterį, skaitąs knygas - patinka apie įžymius žmones ir istoriniai romanai, lipdąs iš molio, sportuojąs, einąs pažvejoti.

Senieji draugai, sakė Romas, jo nelanko - visi turį savus gyvenimus arba išsivažinėję po užsienius, bet čia nesijaučiąs vienišas - susiradęs kelis naujus draugus.

Našta savo vyrui Adomui, kuris taip pat turi negalią, prisipažino nenorėjusi tapti ir Adelina. Tačiau kas savaitgalį ji grįžtanti į namus jo aplankyti. Judviejų įdukra Ieva gyvena Airijoj. “Aš juokauju, kad mano šeimoje yra du šventieji - Adomas ir Ieva. Turime jau ir 1,4 metų anūką Kajų“, - šeima džiaugėsi Adelina.

Moteris tvirtino, jog apsigyventi globos namuose buvo jos pačios pasirinkimas. „Čia – švaru, tvarkinga, kiekviename aukšte – po 2 televizorius, bet juos apgulę vyrai, kurie dažniausiai žiūri sportą. Man su vyrais ir yra lengviau bendrauti - jie nemėgsta apkalbų, turiu ir dvi labai geras drauges. Gyvena čia ir gana išsilavinusių žmonių, su kurias įdomu pasišnekučiuoti: 3 buvę veterinarijos gydytojai, slaugytoja, buhalterė, 2 pedagogės“, - savo bendrijos ratą apibūdino A.Galdikienė.

• Rašyti komentarą (1)