|
|
|
Šventosios bendruomenė atkurs istorinę šventę
Rugsėjo 13-oji Šventajai taps ypatinga data – miestelio bendruomenė ketina atgaivinti istorinę Jūros dieną, surengtą prieš 80 metų, kurią pagerbė tuometinis Prezidentas Antanas Smetona. Tad šiemet šventojiškiai tikisi sulaukti į jų miestelį atvykstant Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Visi keliai vedė į Šventąją Šventoji buvo pirmoji, dar 1934 m. surengusi Jūros dieną, skirtą pagerbti Baltijos jūroje žuvusius žvejus. Vėliau šią dieną perėmė ir išpopuliarino klaipėdiečiai. „Mes nekeliame tikslo kasmet rengti tokią šventę – klaipėdiečiai jau yra gerokai pažengę, ir tegul ši tradicija sėkmingai gyvuoja uostamiestyje. Mūsų tikslas yra pažymėti istorinę datą, pabandant atkurti jos scenarijų“, - teigė prieš dvejus metus susikūrusios Šventosios bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius. To meto publikuotuose leidiniuose išlikę Jūros šventės dalyvių kalbos, aprašymai, istorinės uoste surengtų šv.Mišių nuotraukos. „Apie Jūros dieną šventojiškiai buvo paskelbę po visą šalį: pagerbti jūroje žuvusius žvejus ir susitikti su prezidentu A.Smetona žmonės vyko iš visų kraštų, keliai buvo užtvindyti vežimais. Atrodė, kad visi keliai tuomet vedė į Šventąją - suskaičiuota, kad suvažiavo apie 4 tūkst. žmonių. Jūros pakrantėje buvo įrengta pakyla, ant jos – altorius, prie kurio buvo aukojamos bendros liuteronų ir katalikų šv.Mišios. Dideli pinti vainikai karo laivu buvo išplukdyti į jūrą ir nuskandinti, pagerbiant žuvusių žvejų gyvybes“, - D.Jurevičius sakė, kad panašų scenarijų jie ketina atkurti ir šįkart. Pagerbė trys Latvijos prezidentai Rugsėjo 13-ąją Šventosios evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčiose bus pašventinti du vainikai, - juos į jūrą išplukdys Karo laivyno ekipažas. „Per visą ceremoniją skambės Šventosios Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios varpas. Norime, kad ši ceremonija suvirpintų žmonių širdis, primindama ne tik apie jūroje nuskendusius žvejus, bet ir karius bei visus joje žuvusius žmones. Jūros stichija per tuos dešimtmečius pasiglemžė daug aukų“, - pagerbimo ceremonijos svarbą akcentavo bendruomenės pirmininkas. Šventosios bendruomenė išsiuntė oficialius pakvietimus Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir karo, švietimo bei ūkio ministrams. „Prezidentė susipažino su istorine medžiaga ir šventės scenarijumi, data buvo derinama su jos darbotvarke, tad tikimės jos vizito. Jeigu Prezidentė savo apsilankymu pagerbs mus, tai būtų antrasis oficialus Prezidento vizitas Šventojoje po 80 metų pertraukos“, - teigė D.Jurevičius, pastebėjęs, jog net 3 Nepriklausomos Latvijos prezidentai - Guntis Ulmanis, Vaira Vykė Freiberga ir Valdis Zatleris - lankėsi Šventojoje, o nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas vasaroja čia įsirengtoje vasaros rezidencijoje. Šventąją gaivina menu ir kultūra D.Jurevičius teigė, jog bendruomenė laukia atvykstant ir Anglijos bei Švedijos ambasadorių, nes Šventojoje, pagal istorinius duomenis, buvo įkurdintas anglų miestelis, o švedai – atvirkščiai - Šventąją gniuždė. „Neaišku, kokių paskatų vedini – gal proteguojant Liepojos uostą, jie privežė akmenų ir jų sangrūdomis užblokavo Šventosios uostą. Bet tai – istorija. Šiandieną mūsų šventės potekstė būtų kitokia – bendradarbiavimas. Gal galėtume dalintis istorine medžiaga, kviestis jų verslo žmones ir, įsisavinant jūros vingius ties Šventąja, galgi vėl atsirastų švedų, anglų miesteliai ar gatvės, ir taip Šventoji būtų ekonomiškai išjudinta iš mirties taško?“ - spalvingą ateities viziją piešė D.Jurevičius. O šiuo tarpu aktyviausieji Šventosios bendruomenės žmonės savo gyvenvietę - kažkada istoriškai svarbų kuršių uostą – ir pradeda gaivinti per meną, kultūrą, istoriją, visuomeninius judėjimus. Meninį projektą „Šventosios žemės ženklai“ jau kelerius metus vykdo dailininkė Audronė Bukauskienė išvien su skulptoriumi Petru Baronu: į kūrybines stovyklas jie sukviečia menininkus iš visos šalies, rengia kūrybines stovyklas ir jų darbais praturtina Šventosios miestelį. Savojo krašto praeitimi domisi savamokslis archeologas, muziejininkas ir kolekcionierius bei įžvalgus kuršių istorijos žinovas Mikelis Balčius. „Kai M.Balčius prasitarė, jog šiemet sukanka 80 metų nuo pirmosios Jūros šventės, bendruomenė entuziastingai užsidegė atgaivinti jos scenarijų“, - šventės idėjos gimimą pabrėžė D.Jurevičius.
Šis rugsėjis turtingas Šventajai istorinių datų: rugsėjo 6-ąją evangelikų liuteronų bendruomenė švęs savo bažnyčios pastatymo 190-metį, rugsėjo 13-ąją - Jūros dieną, o rugsėjo 21-ąją šventojiškiai minės Baltų vienybės dieną. „Šventojoje gyvena kuršių palikuonys ir lietuviai, - mūsų šeimos mišrios. Visi čia turime jaustis gerai, todėl ši diena bus mūsų šeimų diena, nes dauguma švenčių būna skirta kurorto svečiams“, - sakė D.Jurevičius.
|
|
