Lietus nokautuoja žemdirbius

Naująjį derlių iš žemdirbių priimančioje bendrovėje „Kretingos grūdai“ lietingą antradienį eilių – jokių. Pasak vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, liepą ir vėliau per karščius grūdų iš autotransporto priėmimo vidutinė dienos norma būdavo 2 tūkst. tonų, o pastaruoju metu pagedus orams – tik 900 t.

Pasak chemikės Galės Steponavičienės, nustatyti kviečių kritimo per sekundę skaičių trunka ilgiau. Šis rodiklis svarbus duonos kepėjams.

Kainų karuselė

Kas rytą bendrovė iš prekiautojų gauna žinių apie tos dienos supirkimo kainas. „Agrochemos grūdai“ už toną ekstra klasės kviečių antradienį mokėjo 555 Lt be PVM, už toną miežių – 420 Lt, kvietrugių – 360 Lt, rapsų – 1 tūkst. 10 Lt. „Agrorodeo“ atitinkamai 575 Lt, 420 Lt, 376 Lt, už toną žirnių – 650Lt, o už toną pupų – 633 Lt. „Imlitex grūdai“ už ekstra klasės kviečius, kurių baltymai sudaro daugiau negu 14 proc., glitimas – daugiau negu 28 proc, o kritimas yra didesnis negu 208 s., siūlė 580 Lt su PVM, už toną I ir II klasės miežių – 440 Lt, už toną kvietrugių – 410 Lt, I klasės rugių – 350 Lt, už toną avižų – 300 Lt, žirnių ir pupų – po 680 Lt, rapsų – 1 tūkst. 50 Lt. „Kretingos grūdai“ III ir IV klasių kviečius supirko atitinkamai po 555 ir 505 Lt už toną, kvietrugius – po 420, pašarinius miežius – po 450, pašarinius rugius – po 350, avižas – po 310, pupas ir žirnius – po 690 Lt.

„Mūsų kainos truputį didesnės, todėl esame sutarę su ūkininkais atsiskaityti per mėnesį“, – sakė S. Baltuonis.

Direktoriaus teigimu, palyginus su praėjusiais metais, grūdų kainos už toną nuo 50 iki 100 Lt mažesnės. Vis dėlto dauguma žemdirbių derlių parduoda, o ne palieka, kaip buvo žadėję, aruoduose saugoti ir laukti aukštesnių kainų. Anot vykdomojo direktoriaus, kai kurie stambieji ūkininkai iš superkančiųjų įmonių ėmė trąšų bei cheminių augalų apsaugos priemonių, už kurias liko skolingi, todėl įpareigoti šioms įmonėms parduoti dalį grūdų. Iki šiol „Kretingos grūdų“ įmonėje saugoti iš viso palikta tik 0,5 tūkst. t, o supirkta 32 tūkst. t grūdų. Pasak S. Baltuonio, tai yra 8 tūkst. t daugiau negu pernai tokiu metu.

Viena į laboratoriją laikinai priimtų darbuotojų Rolanda Vareikaitė iš pašarinių pupų mėginių rankomis rinko šiukšles.

„Pabjurę orai situaciją gerokai pakoregavo. Atvežamo derliaus drėgmė svyruoja tarp 18 – 23 procentų, kai, liepos 29 dienos žemės ūkio ministro nurodymu, tarkim, IV klasės kviečių drėgnis turi būti 14,5, II klasės kviečių – 14 procentų“, – sakė S. Baltuonis. Jo teigimu, daugelis stambiųjų ūkininkų turi pasistatę savo džiovyklas, tačiau tie, kuriems džiovinimo paslauga reikalinga, priversti patuštinti piniginę: vienos tonos grūdų išdžiovinimas 1 proc. kainuoja 10 Lt. Nuostolių patirs ir tie ūkininkai, kurie neturi savo technikos, o ją nuomojasi – lyjant nekuls, o laikas eina, be to, pinigai už nuomą kasdien kapsi. Direktoriaus manymu, apie 50 proc. derliaus laukuose dar tebėra nenuimto. Tenka baimintis, kad javai nesupūtų, nesudygtų ir kad neįsiveistų lauko grybas.

Paklaustas, ar grūdų augintojus bei derlių superkančias įmones kaip nors paveikė Rusijos embargas Lietuvos produkcijai, S. Baltuonis teigė, kad įtaką padarė kainoms. Direktoriaus žiniomis, Rusija skelbiasi eksportuosianti net 20 mln. t grūdų. Lietuva paprastai eksportuoja tik 3 ar 2,5 mln. t. Informacinius žaidimus, padedančius numušti kainą, anot S. Baltuonio, rusai visada mėgo žaisti. Gali būti, kad ši šalis „paleis“ grūdų kiekius ir iš intervenciniuose sandėliuose laikytų atsargų.

Nijolė Melenienė pasitiko derlių iš Klaipėdos r. Venckų k. atvežusį ūkininką Tomą Balsėną, paėmė miežių mėginį. Aparatu „Infratec“ jį ištyrusi, rezultatu nenudžiugino: grūdų drėgnumas buvo 20,3 proc.

„Dalį maistui tinkamų kviečių, kurių baltymingumas sudaro 12,5 procento, daugelis šalių eksportuoja į Iraną, Afriką, Iraką, Artimuosius Rytus, o miežius – į Šiaurės Afriką. Po tokio Rusijos apsiskelbimo apie jos eksportuojamus kiekius bemat sureagavo biržos makleriai – jie muša kainas, nes ir Europoje derliai – geri, grūdų bus daug. Tiesa, praėjusią savaitę kainos 3 eurais buvo pakilusios, bet tai nėra daug. Jos nuolat svyruoja, keičiasi“, – aiškino vykdomasis direktorius.

Darbas paspartėjo

Tačiau ne vien dėl nepalankaus oro „Kretingos grūduose“ tokių eilių, kaip anksčiau, nebesusidaro. Įmonė į laboratoriją priėmė daugiau sezoninių darbuotojų, investavo apie 100 tūkst. Lt ir atnaujino laboratorijos įrangą, leidžiančią dirbti sparčiau. Pasak vyresniosios laborantės Juzefos Paulauskienės, tyrimams skirti mėginiai turi būti švarūs. Šiukšlės iš grūdų mėginio išrenkamos rankomis. Ūkininkų, dirbančių moderniais kombainais, taip pat naudojančių piktžoles naikinančias chemines priemones, derlius būna gerokai švaresnis. Grūdų baltymingumas, glitimas, drėgnis dabar nustatomi naujuoju aparatu „Infratec“. Kiek ilgiau trunka nustatyti kviečių kritimo skaičių. Šis rodiklis bus svarbus kepant duoną.

Grūdų kokybei įtakos taip pat turi ir jų spalva bei juslinės savybės. „Tik po tyrimo laboratorijoje ūkininkas sužino, kokį derlių – pašarinį ar aukštesnės klasės – atvežė parduoti“, – sakė mėginius paimančios ir tiriančios Nijolė Melenienė bei Galė Steponavičienė. Moterys neslėpė, kad pirmasis šiemet į „Kretingos grūdus“ atkeliavęs derlius buvęs labai geras, o pastaruoju metu jis drėgnas ir gerokai prastesnis.

Tai pripažino ir apie 14–15 t miežių į Kretingą tuo metu atgabenęs, tyrimo rezultatų laukiantis jaunas Klaipėdos rajono Venckų k. ūkininkas Tomas Balsėnas. „Yra kaip yra, kažin ko gero jau ir nebesitikiu. Laukuose dar daug liko nenukulto ploto, o lyja kasdien“, – apgailestavo jis. Derlių ūkininkas sakė parduodantis bendrovei „Linas Agro“. Kad kaina bus daug mažesnė negu pernai, teigė susitaikęs.

„Kretingos grūduose“ tą pačią dieną sutiktas Kretingos r. Rūdaičių k. ūkininkas Stasys Sandaras sakė, kad jį čia atvijo prasti orai ir noras su prekiautojais pasitarti, kokias sutartis sudaryti toliau. „Esu prikūlęs 1,5 tūkst. t kviečių, miežių, kvietrugių, žirnių. Savo saugykloje šį derlių laikyti ketinu iki pat žiemos, – neslėpė jis. – Nekultos liko pupos, apie 90 ha vasarinių kviečių. Dabar dairausi pirkėjo – kas ir kokiomis sąlygomis po naujųjų metų galės nupirkti mano derlių, konsultuojuosi su „Imlitex grūdai“ atstovais,“ – sakė S. Sandaras.

Nemažai miežių, taip pat žirnių šiai bendrovei jis jau yra pardavęs.

• Rašyti komentarą (0)