Embargo laikotarpiu optimizmo nepraranda

Kretingalėje 23-ejus metus veikiančios vienos stambiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo įmonių „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas neabejoja, kad Rusijos embargas Europos Sąjungos šalių maisto produktams turės įtakos ne tik konkrečioms įmonėms, bet ir visam žemės ūkio sektoriui, kuris sudaro didelę dalį valstybės vidaus produkto.

Bendrovės „Agrovet“ direktorius Augenijus Gudžiūnas ir koordinatorė Justė Gudžiūnaitė įsitikinę, kad, norint įsitvirtinti kitose rinkose, Lietuva turėtų kuo skubiau įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą pagal musulmoniškų šalių ir Izraelio tradicijas.

Nuojautų buvo anksčiau

„Pagrindinė eksporto rinka buvo Rusija, arba taip vadinama muitų sąjunga. Dėl geopolitinių reikalų ši galimybė dabar prarasta, – sakė A. Gudžiūnas. – Todėl diržus susiveržti turės visi – tiek valdžios institucijos, tiek mes, įmonės, tiek ūkininkai“. Tačiau direktorius nemano, jog situacija – tragiška ir į ateitį žvelgia optimistiškai. Maisto pasaulyje trūksta, produktų paklausa – didelė, tad, jo teigimu, tik laiko klausimas, kada verslininkai „įsivažiuos“ į naujas rinkas.

Pasak A. Gudžiūno, požymių, jog Rusija gali iškrėsti ką nors panašaus, buvo ir prieš kelerius metus. „Agrovet“ nesnaudė, lyg žinodama susirado rinką Uzbekistane, kur lig šiol sėkmingai tiekia jautieną. Puikius ryšius įmonė užmezgė ir su arabų šalimis, kuriose ši mėsa taip pat paklausi. Problema vienintelė – Europos Sąjungoje neįteisintas ritualinis skerdimas: musulmoniškų šalių halalas, o žydų – košerinis, kai procesą stebi rabinai, o gyvulio kokybė nustatoma pagal judėjiškas tradicijas. Musulmonų religinės apeigos reikalauja gyvulius skersti gyvulių neapsvaiginus ir laukiant, kol nukraujuos. Europos Sąjungoje to nedaroma dėl gyvūnų gerovės. „Uzbekistano tikėjimas nėra toks jau labai fundamentalus, tad kol kas mums pavyksta suderinti. Gyvulį apsvaiginam, tada persižegnojęs ir pasimeldęs mula paruošia jį pagal visas musulmonų šalyse priimtas tradicijas“, – pasakojo A. Gudžiūnas. Jo nuomone, Lietuvai reikėtų greičiau prisitaikyti ir nebūtinai laikytis įsitvėrus vien tik Europos Sąjungos reikalavimų.

Svarbiausia remti ūkininką

Direktorius pripažino, kad to kiekio produkcijos, kurį ne tik jo vadovaujama, bet ir kitos šalies įmonės anksčiau eksportuodavo į Rusiją bei muitų sąjungą, ir to, kurį į kai kurias šalis eksportuoja dabar, negalima nė lyginti. Norint įsitvirtinti kitose rinkose, reikės nemažai ir pinigų, ir pastangų, ir nervų, ir laiko. „Bet aš nesakau, kad tai įvyks „kada nors gyvenime“. Manau, pakaks pusmečio ar metų“, – teigė direktorius. Jo nuomone, pirmiausia valstybės žvilgsnis turi krypti į ūkininką – kaip subsidijomis ar kitokiomis išmokomis padėti jam, kad toliau augintų grūdus, kiaules, galvijus. „Jei nustos, iš naujo viską pradėti bus labai sunku“, – neabejojo A. Gudžiūnas. Be to, valstybė paramą taip pat turėtų skirti ir verslui, ir ieškant rinkų, ir tvirtinantis jose. „Į naują rinką atėjus viskas bus nauja: kainos, atsiskaitymai, reikės siekti įdirbio. Todėl įmonė rizika turėtų dalintis su valstybe – galbūt mokesčių mažinimo forma“, – įsitikinęs direktorius.

Išpjaustymo ceche darbas virė kaip ir kasdien.

Pasak A. Gudžiūno, populiaru tampa kalbėti, kad mėsą valgyti nesveika, esą – daug cholesterolio. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos Šiaurės šalys, tūkstantį metų ją valgė ir valgys, kad ir ką kas bešnekėtų. Bėda, kad šio produkto pridėtinės vertės mokestis yra labai didelis, palyginus kad ir su kaimynine Lenkija. „Todėl žmonės ir važiuoja pigiau pirkti ten, nors mūsų pačių įmonės mėsos prikaupia ir neturi kur dėti“, – sakė A. Gudžiūnas. Jo nuomone, PVM sumažinimas valstybei atsipirktų keliskart.

Reikalavimai – per griežti

Lietuva kiaulienos sau tiek, kiek reikia, apskritai nebeužsiaugina. Direktoriaus manymu, iš dalies taip yra ir dėl per griežtų aplinkosaugos bei veterinarijos reikalavimų. „Kiaulė pasidarė lyg ir priešas – gamtos, žmogaus... Norint pasistatyti kad ir nedidelį kompleksą, pasipila milijonai reikalavimų, o norint juos įvykdyti, reikia milijonų litų. Užtat šis verslas ir tampa nepatrauklus“, – įsitikinęs A. Gudžiūnas.

„Agrovet“ ir kiaulių, ir jaučių iš aplinkinių rajonų, taip pat – iš Kretingos ūkininkų dabar superka bei perdirba maždaug po vienodai. Anksčiau, kai Rusijos rinka buvo atvira, ir žemdirbiai gyvas kiaules galėjo ten išvežę už palankią kainą parduoti tiesiogiai, įmonė labiau orientavosi į jautienos perdirbimą.

Dabar „Agrovet“ eina koja kojon su realybe: kabinetuose specialistus galima girdėti šnekant ispaniškai, prancūziškai, itališkai. Direktorius juokauja – esą šioje bendrovėje koordinatore dirbanti jo paties dukra Justė, kurią vadina dešiniąja ranka, jei reikia, gali prakalbti ir kiniškai – svarbu megzti naujus kontaktus, ieškoti naujų galimybių. „Kas įmonė būtų be darbuotojų? Tik pastatai ir geležis. Todėl mums svarbiausia yra išsaugoti visus, kas jie bebūtų – ar kvalifikuoti specialistai, ar cechuose dirbantys darbininkai, ar produkcijos pakuotojai“, – sakė A.Gudžiūnas.

Jo teigimu, Lietuvoje žemės ūkis – prioritetas. „Vyriausybė visų verslininkų bei žemdirbių norų patenkinti, žinoma, negali, tačiau tai, kad ji ieško būdų, kaip embargo laikotarpiu jiems padėti, nuteikia gerai“, – neslėpė optimizmo direktorius.

Įmonės „Agrovet“ mėnesio apyvarta iki eksporto apribojimų siekė 18 mln. Lt, o Rusijai paskelbus embargą – 11 mln. Lt.

Per mėnesį ši įmonė perdirba apie 2 tūkst. t produkcijos. Dabar į muitų sąjungos šalis ji eksportuoja apie 700 t produkcijos.

Bendrovėje dirba apie 100 darbuotojų.

• Rašyti komentarą (8)