Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tėvonijose – gandrų sambūriai prieš kelionę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2014-08-22

Šimtamečių senolių sodybų vietose įsikūrusių žmonių gyvenimuose gamta, paukščiai, gyvūnai tapę jų pačių būties dalimi. Šį sekmadienį į žiemoti išskrendančius gandrus, besibūriuojančius palei sodybą, su nostalgija žvelgia rožinio namo kelio Kretinga – Kūlupėnai – Kartena kryžkelės smaigalyje gyvenantys bendraamžiai 60-mečiai kūlupėniškiai Aleksandra, Justinas ir jų 29-erių sūnus Virgilijus Petrauskai. O griūvantį Prystovų vienkiemį atkūrusių Rasos ir Tomo Kundrotų sūnūs Matas ir Kajus krykštavo, namo pastogėje aptikę kregždės lizdą.

Gandrai prieš didžiąją kelionę – nebaikštūs, jie būriuojasi prie kūlupėniškių Petrauskų sodybos, esančios šalia judrių kelių sankryžos.

Namo rūbą patikėjo šeimininkei

Palei kūlupėniškių Petrauskų sodybą stypčiojo 5 gandrai. „Ima juokas: pernai visas būrys gandrų atskrido į pačią sodybą, mojavo, plakė sparnais ir kvietė medinį gandrą – mūsų sodybos puošmeną – žiemoti skristi kartu“, – kalbėjo A.Petrauskienė, patikindama, jog kryžkelėje esanti jų sodyba yra tarsi gandrų starto aikštelė prieš ilgąją kelionę.

Akį palei kelią ryškia rožine spalva traukianti Petrauskų sodyba pastatyta Justino tėvonijoje: „Vieniems mūsų namas patinka, kiti pasišaipo. Spalvą išrinkti patikėjom Aleksandrai. Dabar tai – mūsų vienturčio sūnaus Virgilijaus nuosavybė. Senoji sodyba irgi tebestovi, bet, kai ūkį perdaviau sūnui, sumanėme pastatyti ir naują namą. Projektą mums parengė kretingiškis architektas Edmundas Giedrimas, patys rentėm sienas, tinkavom, dažėm, tik pamatus išpilti samdėm talkininkų. Gyventi įėjom prieš 6-erius metus“, – pasakojo vyras.

Medinį dviaukštį 170 kv. m ploto namą iš pradžių nudažę rudu pinoteksu, bet šis, šeimininkų teigimu, neilgai telaikęs – vos 5-erius metus. Teko nugrandyti ir prieš 2 metus fasadą perdažyti akriliniais dažais – išsirinkę sodrų dviejų atspalvių rožinį apdarą, kuriame švyti balti langų raižiniai.

Rožinę Kūlupėnų sodybą savo rankomis įkūrę jos šeimininkai: Aleksandra, Justinas ir jų sūnus Virgilijus Petrauskai

„Visas namas iš medžio – turime savo miško, tad medienos nereikėjo pirkti. Patys sukalėme, patys puošėme, kaip išmanėme. Taip, kaip išmaniau, išsibraižiau langų formas ir pats sumeistravau. Man meistrystė patinka“, – kalbėjo kūlupėniškis J.Petrauskas.

O dažymas, sakė jis – žmonos sritis. Aleksandra neslėpė nuo mažens mėgstanti piešti, tad pati ir visą namo interjerą susikūrusi. Gėlės, kurios puošia Petrauskų namo verandą bei II aukšto įstiklintą erdvią terasą, ir aplinkos gražinimas – taip pat šeimininkės rūpestis ir džiaugsmas.

„Smagu pasėdėti įstiklintoje verandoje su kavos puodeliu ar alaus bokalu. Bet ūkininkams mažai to laisvo laiko belieka, nebent svečiai atvažiuoja. Tada metam visus darbus ir einam pasižmonėti“, – kalbėjo A. ir J.Petrauskai.

Pasijunta ant šunų tako

Petrauskų sodybą puošia alpinariumas su dekoratyviniu baseinu ir didelis tvenkinys. „Vasarą, kol nenusekę, gylis siekia ligi 2 m. Ateiname čia po darbų išsimaudyti, įsiprašo ir kaimynai bei draugai“, – vasaros malonumais pasidalijo šeimininkai.

Tačiau, neslėpė jie, kartais pasijuntą gyvenantys tarsi ant šunų tako – namas traukia ne tik pakeleivių, bet ir ilgapirščių akį. „Turime sargą Nairį, bet vagys kažkaip įsigudrina mus apgauti: neseniai nuo pat durų nugvelbė žoliapjovę, o prieš tai iš namų išnešė auksą. Į smulkmenas jau nebekreipiame dėmesio – atrandam iš po nakties iš technikos išleistą dyzelinį kurą“, – neslėpė Virgilijus.

Savo namo išskirtinumo šeimininkai sakė nejaučiantys: „Dabar visi kūlupėniškiai tvarkosi, gražinasi, apleistų sodybų beveik nebėra. Mes statėmės, kūrėmės, kaip išmanėm, iš nieko nenusižiūrėjom. Yra žmonių, kurie moka labai skoningai įsikurti, o mes – paprasti žmonės, nėra laiko ceckytis – visą laiką atima gyvuliai“, – tikino A. Petrauskienė.

Prystovų vienkiemį supanti gamta ugdo Rasos Kundrotienės sūnų Mato ir Kajaus meilę aplinkai.

Justinas tvirtino, jog Kūlupėnuose buvo vieni pirmųjų pradėję ūkininkauti, o dabar sūnus, jiedviem talkinant, dirbąs per 50 ha žemės, laikąs 21 melžiamą karvę bei 6 prieauglius.

Jaunasis ūkininkas Virgilijus pasiguodė: „Šiemet lietus neleidžia derliaus nuimti: žieminius javus spėjom sudoroti perdien, o vasariniai laukuose tebemirksta“.

Duonai užsidirba kepdami duoną

Naujai senovę menančiame vienkiemyje, kur ant išlikusių šimtamečių trobos, daržinės, tvarto, rūsio pamatų, laikantis kultūros paveldo reikalavimų, atkurti 4 rąstiniai, čerpėmis dengti pastatai, šeimininkę, 32-jų Rasą Kundrotienę, sutikome bepjaunačią žolę.

„Visai pamiršau, kad ketinote atvykti“, – prisipažino. Bematant džiūgaudami prisistatė jos sūnūs – 4-metis Matas ir 6-metis Kajus, primygtinai kviesdami visus nueiti pažiūrėti paukščiuką, kurį jiedu suradę pastogėje.

Mama sudraudė vaikams liesti kregždės lizdą, patikindama, kad sodyboje jie prisižiūri visokių paukščių, ypač dabar, kai prieš išskrendant žiemoti pulkais staipinėja gandrai.

Kaimo turizmo sodybą R. ir T. Kundrotai Prystovų vienkiemyje pradėjo kurti prieš kelerius metus, o atidarė prieš 2-ejus, kaip tikino, Rasos sesers Ritos vestuvėms. Iš senųjų statinių neliesta liko tik Rasos prosenelio kalvė. Atstatyti savo tėviškę naujakuriams patikėjo karteniškė verslininkė, duonos kepėja Darina Gaučienė.

„Sodybą nuomojame pobūviams, patys prižiūrime tvarką, nes čia pat ir gyvename, – neslėpė R.Kundrotienė. – Kraustytis kitur neketiname, nes ramybė ir sąlytis su gamta mums labai patinka. O duonai visgi užsidirbame kepdami duoną“, – juokavo R.Kundrotienė, patikindama, jog dalyvauja mamos įkurtame versle. Ir mūsų viešnagės dieną jos vyras Tomas duona prekiavo Kretingos turguje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas