|
|
|
Ar būtų Lietuva be Baltijos kelio?
„Jei tik sveikata leistų, žygį pakartočiau – niekas nesulaikytų“, – apmaudo, kad rytoj su kretingiškiais negali vykti į Baltijos kelio 25-erių metų sukakties minėjimą, neslėpė 81-erių kretingiškis Jonas Vaitkus. Jaučia jis ir dar vieną apmaudą: kad prieš 25-erius metus, Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato autobusiuku vykdamas susikibti rankomis su tautiečiais bei kaimynais latviais ir estais, neištempė kelionės dalyvių iš autobuso ir nesustatė bendrai nuotraukai. „Būtų likę istorijai. Važiavome tuo autobusiuku koks 20 žmonių, gal kurių jau ir gyvų nebėra, – pasvarstė vyras. – Autobusą tada skyrė Buitinio gyventojų kombinato vadovybė, beveik visi ir buvome bendradarbiai. Tada gal ir ne iki galo suvokėme, kokią istorinę svarbą ši pilietinė akcija gali turėti mūsų šalies ateičiai, bet šiandien jau drąsiai sakau, kad be Baltijos kelio laisvos Lietuvos nebūtų“. Laisvės nuojautos neapgavo Anot J.Vaitkaus, važiavo jie tada gerai nusiteikę, su dainomis ir didele viltimi, kad Rusija vis dėl to paleis Lietuvą. Šias nuojautas stiprino ir žmones už Lietuvos laisvę telkiantis Sąjūdis, atgyjantys Lietuvos simboliai. „Buvo ir daugiau ženklų, kad turi kažkas keistis iš esmės. Atsimenu tais metais vykusį partinį surinkimą. Žinojau, kad viena moteris turėjo būti priimama į Komunistų partiją. Nusipirkau geltoną rožę bendradarbei pasveikinti, priėjęs prie jos tyliai paraginau: „Nestok, nestok į tą partiją“. Ji viešai ir atsisakė būti partijos narė. Įteikiau jai tą rožę, ranką pabučiavau ir pasakiau: „Lietuva tavęs neužmirš“. Buvo reakcija iš partinio komiteto narių, bet mūsų nenubaudė. Laisvės nuojautos skynėsi kelią žmonių sąmonėse ir jos atvedė iki bendro tikslo“.
J.Vaitkus sakė, jog patriotinės nuotaikos lydėjusios jį visą gyvenimą, o tokią pasaulėžiūrą suformavęs pats gyvenimas, kai kuriantis kolūkiams jo tėvai, turėję daugiavaikę šeimą – joje augo 9 vaikai – patyrė labai daug vargo, o iš naujosios santvarkos ne kažko ir tesulaukė. J.Vaitkaus žmona Stasė, abu visą gyvenimą dirbę knygrišiais, pusiau juokais prisiminė: „Niekas dar nekalbėjo apie valstybės perversmą, o jis jį jau planavo“. Dabartinės konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų fone Baltijos kelio minėjimas, J.Vaitkaus nuomone, turi simbolinę prasmę. Tai, anot jo, turi nuskambėti kaip kvietimas diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos agresiją.
Tapo istoriniu įvykiu Prieš 25-erius metus Baltijos kelyje stovėjo per 2,5 mln. žmonių, iš kurių, manoma, apie 1 mln. buvo iš Lietuvos. Kiek jų rytoj paminės Baltijos kelio sukaktį? Vakar dienos žiniomis, rajono Savivaldybėje vykti į Baltijos kelio minėjimą buvo užsiregistravusių 12 žmonių. Jeigu atsiras daugiau norinčių – išvykos organizatoriai tik apsidžiaugs: registruotis dar galima ir šiandien. „Nemanau, kad žmonės yra praradę patriotizmą. Jį liudija žmonių linkėjimai, kuriuos jie surašė per visos šalies mastu surengtą akciją „Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą“. Skaitau ir negaliu atsistebėti, kiek žmonės savyje turi ir patriotizmo, ir meilės savo šaliai“, – teigė rajono Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Činkienė, ant kurios darbo stalo – kelios dešimtys kretingiškių linkėjimų savajai valstybei. Simono Daukanto pagrindinės mokyklos mokytoja Regina Norvaišienė prisiminė, jog bandymų pakartoti Baltijos kelią buvo ir anksčiau, bet tokio įspūdingo masto, koks buvo prieš 25-erius metus, pasiekti nebepavyko. „Kada lietuviai, latviai ir estai sustojo į Baltijos kelią, valstybės dar neturėjome. Manau, tai ir telkė žmones, kurie išgyveno išskirtinį pakilimo jausmą, ryžtą, kurį, mokydama istorijos, jaunimui pateikiu kaip pavyzdį – Baltijos kelias ne tik įkvepia, bet ir nukreipia konkretiems darbams: pavyzdžiui, Lietuvos jaunimas dabar renka aukas Ukrainai“, – teigė mokytoja.
Baltijos kelias, kaip istorinis įvykis, yra įtrauktas į istorijos vadovėlius. „Apie Baltijos kelio istorinę svarbą vaikai supažindinami jau penktoje klasėje, apie tai kalbame ir su vyresniais mokiniais. Baltijos kelią įvardinu kaip vieną labiausiai pasisekusių pilietinio nepaklusnumo akcijų ir palyginu su Mahatmos Gandi druskos žygiu 1930-aisiais bei Martino Liuterio Kingo kova už juodaodžių teises – tiek svarbus istorine prasme yra ir Baltijos kelias, kai išreikšta pilietinė valia atvedė iki laisvės ir nepriklausomybės“, – akcentavo R.Norvaišienė. Jos nuomone, ir šiandien, kai XXI a. Ukrainoje kartojasi 1940 m. įvykiai, Baltijos kelias nėra vien skambūs žodžiai. „Tai – tarsi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno testamentas jaunajai kartai“, – dar vieną istorinę paralelę išvedė istorikė. Taip budo ir kėlėsi Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Birutė Naujokaitienė artėjant Baltijos kelio 25-erių metų sukakčiai parengė parodą „Taip budome ir kėlėmės“. Joje – spaudinių iškarpos, fotografijos, leidiniai, atspindintys tą istorinį laikotarpį, kuris šiandien mus įkvepia ir nuteikia prasmingai ateičiai. Eksponatų nėra daug, tad, pasak B.Naujokaitienės, ji nusiteikusi dar ieškoti žmonių, kurie galėtų pasidalinti prisiminimais, spaudiniais ar nuotraukomis apie Baltijos kelią. „Aš manau, kad žmonės, važiavę į Baltijos kelią, nesijautė esantys istoriškai reikšmingi, be to, prisiminkime, kokį gyvenome laiką – fotoaparatas daug kam buvo prabanga, jokių mobiliųjų telefonų, filmavimo kamerų“, – priežastis, kodėl nėra lengva pagausinti eksponatų, įvardino bibliografė. Jos nuomone, dar neužpildyta niša ir tautodailininkams, menininkams, rašytojams, publicistams, panorusiems įprasminti reikšmingą istorinį įvykį. „Manau, jog minėdami Baltijos kelio 30-metį, archyvą turėsime gausesnį“, – vylėsi B.Naujokaitienė.
|
|
