|
|
|
Gyvenimas sukasi apie parką
Šeštadienio rytą į skambiu Vytauto Didžiojo vardu pavadintą Darbėnų parką, nešini įrankiais bei šiukšlių maišais, susirinko apie 40 miestelio bendruomenės narių ir šiaip norinčiųjų nors nedidele dalimi prisidėti prie šios istorinės vietos sutvarkymo. Prieš kimbant į darbus, žmones pasveikino, jų idėja atkurti, kas gražu, ir saugoti gamtą pasidžiaugė vis plačiau į parapijos gyvenimą įsiliejantis naujasis klebonas Vygintas Gudeliūnas. Prisideda darbu Idėja sutvarkyti, visuomenės poreikiams pritaikyti Darbėnų parką kilo miestelio bendruomenei, kuri su prašymu kreipėsi į Vietos veiklos grupę. „Apsidžiaugėme, kad paraiška buvo patvirtinta. Bendra projekto vertė – 100 tūkstančių litų: 90 procentų sudarys Europos Sąjungos lėšos, likusiąją dalį padengti reikia patiems. Grynųjų pinigų bendruomenė neturi, o žemė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Mums beliko vienintelė galimybė – prisidėti savanorišku darbu“, – paaiškino viena aktyvisčių, Kretingoje Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje vedėja dirbanti Gražina Poškienė. Jos teigimu, parke bus įrengtos 2 pavėsinės, 2 stalai su suolais, 10 suoliukų, 10 šiukšlių dėžių, medinių konstrukcijų tualetas, bus įrengti gazonai, atnaujintas vaikščiojimo ratu takas, uždaryti keliukai įvažiuoti automobiliams – jiems statyti bus įrengta atskira aikštelė. „Į talkas rinksimės dar ne kartą, vėliau pirksime rangos darbus ir pradėsime įgyvendinti, ką sumanę“, – sakė G. Poškienė.
Raginti nereikia Pasak bendruomenės pirmininko Rimanto Benečio, tokių žmonių, kaip Darbėnuose, reikia paieškoti. „Tik pasakyk jiems, kad ko nors reikia, bemat sušoks ir padarys. Į kvietimą tvarkyti parką jie taip pat atsiliepė geranoriškai. Talkininkams atsigaivinti darbėniškė Stanislava Šeškuvienė užraugė giros, Valius Butkus iš kavinės parūpino kepintos duonos, Jūratė Laučiūtė – sūrio, jaunimas atėjo nešinas pačių keptais pyragais “, – džiaugėsi jis. Darbėnų seniūnija žolei pjauti paskolino du trimerius. Pirmininkas mostelėjo ranka į žolę pjaunantį Audrių Ruikį. „Koks renginys Darbėnuose bebūtų, į pasiruošimo darbus jis kimba vienas pirmųjų, raginti nereikia“, – gyrė R. Benetis. Atokiau kitu trimeriu žolę pjovė Donatas Poškys. „Iš viso vien Poškių šeimos 10 narių – trys kartos– į talką susirinko! Nedidukai vaikai, bet ir tie, antai, šakas velka, šiukšles parenka“, – juokėsi pirmininkas. Pasimatymų vieta
Vyresniosios kartos atstovė Virginija Poškienė ir buvusi jos klasės draugė Laima Šiaulienė juokavo verčiau mergautinėmis pavardėmis prisistatysiančios: „Parašykit Želvytė ir Ruzgailaitė – gal bendramoksliai lengviau atpažins“. Šį parką Laima vadina savo vaikystės parku, nes Darbėnuose gimusi, Darbėnuose augusi, nuolat po jį laksčiusi, sūpynėse, kurių dabar tik aukštai pakabintas rėmas likęs, supusis. O Virginija su tėvais čia atsikraustė iš Pelėkių kaimo, nuo 6 klasės pradėjo mokytis tuometinėje miestelio vidurinėje mokykloje. Abi sėdėjo viename suole. „Su tuo parku – ir gražiausi mūsų jaunystės prisiminimai susiję. Čia juk – ir pirmosios „nuodėmės“ mūsų: turėjome tradiciją du kartus per metus – Kovo 8-ąją ir Vasario 23-ąją – čia susibėgti. Vaišes ruošdavome pakaitomis – vienai šventei vaikinai, kitai – merginos. Ant kelmų sudėdavom kas ką ir puotaudavom“, – prisiminimais dalijosi moterys. „Jūs mažos buvot, tada dar į jus dėmesio nekreipiau“, – pokštavo penkeriais metais anksčiau tą pačią mokyklą baigęs Adomas Poškys, Virginijos vyras. Tačiau parkas ir jam malonių prisiminimų kelia: „Parko pašonėje telkšančio taip vadinamo „Malūno prūdo“ paviršiuje užkūrėm mokyklos išleistuvių laužą“. Vadino kurortu Bendruomenės pirmininkas papasakojo, kad dabartiniu metu ir tas vandens malūnas iki griuvėsių nunykęs, ir maudytis tvenkinyje dėl užterštumo nebegalima, nors anksčiau čia buvusios įrengtos trys maudyklos – moterims, vyrams ir vaikams. Tačiau dabar, kai miestelyje įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, viliamasi, kad pliažas atgis.
Pasak darbėniškės Jūratės Laučiūtės, senais laikais iš tikrųjų miestelis buvo kurortu vadinamas. Dėl čia augančių gražuolių pušų parką ir jo prieigas ypač buvo pamėgę žydų tautybės žmonės. „Jie atvažiuodavo pas čia po karo užsilikusius gimines, uogaudavo, kvėpuodavo tyru oru“, – pasakojo J. Laučiūtė. Anot jos, Vytauto Didžiojo vardu pavadintas parkas įkurtas Smetonos laikais. Parkui panaudota dalis miško, bet pasodinta nemažai ir naujų medžių. Šeštadieniais ir sekmadieniais čia grodavo pučiamųjų orkestras, o žmonės vaikščiodavo, mėgaudavosi žaluma bei muzikos garsais. J. Laučiūtės tėvas Aloyzas Laučius ypač gerai mokėjęs groti akordeonu, tačiau mielai pūsdavęs ir dūdą. „Medinės estrados centre šokdavo panelės ir ponaičiai, o jų tėvai smalsaudavo – tas šokančias poreles sekdavo bent akies krašteliu“, – pasakojo J. Laučiūtė. Būdama Darbėnų vidurinės mokyklos mokinė, ji kartu su mokykla dalyvaudavo talkose, tvarkydavo aplinką, ypač ruošiantis kokių nors svečių sutikimams – čia vykdavo ir kolūkio festivaliai, ir javapjūtės darbus baigusių kombainininkų pagerbimo šventės. Svajonė – turėti estradą Į talką atskubėjęs buvęs ilgametis mokyklos direktorius, miestelio bendruomenės tarybos narys Kazys Anužis, prisiminė, kad parke vykdavo ir tarprajoniniai turistiniai susitikimai. „Vienais metais pas mus, į Darbėnus, atvykdavo daugiausia Skuodo rajono atstovai, o kitais metais darbėniškiai išsiruošdavome į Skuodą“, – pasakojo buvęs direktorius. Jo teigimu, ne kartą medinėje parko estradoje yra koncertavę lietuviškos estrados įžymybės – Nelė Paltinienė ir Eugenijus Ivanauskas. Parke turėti naują estradą – didžiausia Kretingos kultūros centro Darbėnų kultūros skyriaus vedėjo Artūro Juškos svajonė, bet jos išsipildymo dar teks palūkėti, nes šiame projekte ji nenumatyta. „Įsivaizduoju estradą – šiuolaikinę, gražią – nebereikėtų prašyti iš kitur, o sutaupytas nuomos lėšas galėtume panaudoti kitiems kultūros reikalams, – mintimis dalijosi jis. – Į sutvarkytą poilsio ir pramogų parką galėtų persikelti visos miestelio šventės, o jaunimui čia būtų rengiamos gegužinės“.
|
|
