|
|
|
Vizitai pas ministrus – konkrečioms problemoms spręsti
Rajono mero pavaduotojas Vytautas Ročys praėjusią savaitę apsilankė Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijose, iš kurių sugrįžo su ministrų pažadais prisidėti sprendžiant konkrečias mūsų rajonui aktualias problemas. Apsilankys per Derliaus šventę „Prieš susitikimą su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene teko atlikti tam tikrus namų darbus. Ministrė pageidavo informacijos apie mūsų rajoną: kokiais rūpesčiais gyvena žemdirbiai, kokios aktualiausios problemos, – sakė V.Ročys. – Kad ta informacija būtų kuo išsamesnė, prieš vizitą į Žemės ūkio ministeriją susitikau su rajono Ūkininkų sąjungos pirmininku Antanu Stonkumi, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūniene, Vietinės veiklos grupės pirmininke Lina Staniene. Kartu aptarėme, ką svarbaus reikėtų pasakyti ministrei“. Vienas iš pagrindinių klausimų – kada bus įteisinta nauja metodika dėl mažiau palankių ūkininkavimo sąlygų: ši metodika derinama jau dvejus metus, o mūsų rajono ūkininkai dėl to negauna 7,5 mln. Lt išmokų, arba 150 Lt/ha, per metus. Mūsų rajono ūkininkams aktualu, ar Žemės ūkio ministerija pasirengusi taikyti prioritetus gyvulininkystei vystyti. „Ministrė akcentavo, jog nuo 2015 m. ūkininkų laukia svaresnė parama gyvulininkystės plėtrai“, – teigė vicemeras. Jau senokai ūkininkai kelia problemą dėl žemės ūkio specialistų – melžėjų, mechanizatorių, elektrikų – trūkumo ūkininkų ūkiuose, o visame mūsų regione nėra mokyklos, kuri rengtų šiuolaikinius specialistus, galinčius dirbti su naujoviška technika, išmanytų technologijas. „Turime tikslą atgaivinti Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, turėjusią gilias žemės ūkio specialistų rengimo tradicijas. Kad jos atgytų, būtinos investicijos. Mokykla buvo parengusi 2,5 mln. Lt vertės projektą bazei atnaujinti, tačiau paraiška nebuvo patenkinta. Su ministre aptarėme, ką reikėtų daryti, kad tas projektas patektų į kitą europinių lėšų skirstymo etapą, taip pat – kokios paramos galima tikėtis iš Žemės ūkio ministerijos, mokyklai norint įsigyti mokymo priemonių žemės ūkio specialistams rengti. Manau, jog bendromis pastangomis tas problemas pavyks išspręsti“, – įsitikinęs V.Ročys. Jis su žemės ūkio ministre aptarė ir melioracijai skiriamų lėšų trūkumo, atlyginimo ūkininkams už žvėrių padarytą žalą, ūkininkų mokymo kokybės problemas, kurios aktualios ne tik mūsų rajono, bet ir visos šalies žemdirbiams. Vietinės veiklos grupių netenkina nuolatinė paramos taisyklių kaita, prie kurios, pradėjus vykdyti projektus, yra labai sunku prisitaikyti. Gaištamas laikas, projektai stringa – taip, anot ministrės V.Balraitienės, neturėtų būti. Šalies mastu trūksta lėšų ir vietos bendruomenių projektams rengti: respublikos mastu buvo pateikta 416 paraiškų bendruomenių verslumui skatinti, infrastruktūrai tvarkyti. „Iš mūsų rajono paraiškas pateikė 8 bendruomenės, patenkintas tik vienos – Valėnų – bendruomenės prašymas. Pagal šias paraiškas bendruomenėms skiriama po 25 tūkst. Lt. Ministrė pažadėjo, jog svarstant kitų metų biudžetą bus siekiama, kad bendruomenėms remti būtų skiriama daugiau lėšų“, – tvirtino V.Ročys. Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais rugsėjo 26 d. atvyks vizito į mūsų rajoną ir susitiks su krašto žemdirbiais, o rugsėjo 27 dieną ketina dalyvauti tradicinėje Kretingos rajono Derliaus šventėje. Lėšos mokykloms Švietimo ir mokslo ministerijoje mūsų rajono vicemeras V.Ročys viceministrei Genoveitai Krasauskienei perdavė rajono mokyklų direktorių klausimą dėl mokyklų vadovų skyrimo tvarkos. Anot viceministrės, artimiausiu metu planuojama panaikinti nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą, kurios rengiamų konkursų nepraeina nemažai mokytojų ir vadovų, nežiūrint, jog jų darbo patirtis – ir daugiau kaip 20 metų. Atsakomybę už mokyklų vadovų skyrimą ketina prisiimti pati Švietimo ir mokslo ministerija, kurios atstovai dalyvaus ir Savivaldybės paskelbtame konkurso mokyklos vadovo vietai užimti komisijos darbe. Peiktina ir mokyklų išorės audito tvarka: kadangi nesama atgalinio ryšio, o mokyklų vadovai, pedagogų bendruomenė patiria nereikalingą stresą, įtampą, ministerijos pozicija yra tokia, kad išorės vertinimas turi būti konsultacijų pobūdžio ir kad naudos iš to būtų abiems pusėms – ir mokyklai, ir ministerijai. Švietimo ir mokslo ministerija pasirengusi investuoti 7 mln. Lt, kad išspręstų tų pedagogų, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo, integracijos į darbo rinką problemą: šalies mastu tokių pedagogų yra 2 tūkst., mūsų rajone – 14. Ministerijos nuomone, šie žmonės turi likti dirbti švietimo sistemoje. Su viceministre aptarta ir vaikų vasaros stovyklų finansavimo lėšų problema: poreikis yra, finansavimas – stringa. Vizitas pas švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį nuteikė viltingai: 2015 m. Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai iš Valstybinės investicijos programos (VIP) planuojama skirti 730 tūkst. Lt I renovavimo etapui užbaigti. „Šiemet dar labai reikėtų gauti 300 tūkst. Lt sporto salei apšiltinti, kad ją būtų galima sutvarkyti iki galo. Taip pat prašėme 50 tūkst. Lt Salantų gimnazijos laiptams sutvarkyti. Manau, kad sugebėsime pateikti argumentuotus prašymus ir, perskirstant lėšas, ministerija suras pinigų numatytiems darbams atlikti“, – vylėsi vicemeras. Šiemet Marijono Daujoto pagrd. m. turės įsisavinti per 1 mln. Lt, Salantų gimnazija – 500 tūkst. Lt, iš kurių tvarkėsi elektros instaliaciją. Kitais metais Salantams vėlgi numatoma 500 tūkst. Lt – taip pamažu vykdomas 11 mln. Lt vertės projektas, kuriam jau panaudota 4 mln. Lt. Su D.Pavalkiu sutarta, kad ministras spalio 2 d. atvyks į mūsų rajoną susitikti su švietimo bendruomene, visuomenės atstovais. Ministras numato apsilankyti ir Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, kuriai, patvirtinus paraišką dėl 2,5 mln. Lt vertės projekto iš europinių fondų, Švietimo ir mokslo ministerija garantuoja kofinansuoti beveik 200 tūkst. Lt.
|
|
