|
|
|
Atskleidė gamtoje slypinčias sveikatos paslaptis
M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje pristatant parodą „Žalioji sveikatos versmė“ viešėjo žolininkė Janina Danielienė. Ji pasidalijo savo patirtimi ir patarimais apie vaistinguosius augalus.
Žolininkė – savo šeimoje jau ketvirtos kartos atstovė, kuri draugauja su žolėmis. Ji pati augina vaistinguosius augalus, dažnai lankosi pievose, renka tai, kas natūraliai užaugo gamtoje. J. Danielienė teigė pažįstanti apie 150 augalų, bet jaučia, kad tai dar labai nedaug, o pievoje tarp augalų įvairovės galėtų ir pasimesti. Šiuo metu ji yra surinkusi apie 60 rūšių žolių, žiedų ar šaknų. Pati J. Danielienė nemano esanti profesionali žolininkė ir mieliau save vadina – žoliautoja. Lygiai taip pat ji nelinkusi sakyti, kad augalai gydo, o švelniai vadina juos ,,gyduoliais“. Pradėjusi kalbėti apie augalus, žolininkė palygino juos su žmogumi: „Kiekvienas augalas kaip ir žmogus turi savo įpročius, būdą, charakterį. Kiekvienam reikia meilės, žinių, tikėjimo, kad jis gali padėti. Su kiekvienu augalu reikia elgtis atsargiai“, – dėstė ji. Štai keletas žolininkės įvardytų kiekvienam mūsų lengvai randamų ir atpažįstamų augalų: Kiaulpienė. Ūkininkaujantys kiaulpienę laiko tikra pragaištimi, mat iš vienos gali išaugti dar tūkstantis, o taip pat ji sugeria gerąsias dirvos savybes, tad atima maistingąsias medžiagas iš ūkininkų auginamų augalų. Bet kaip tik dėl to ji tokia naudinga. Ją galima lyginti su ženšeniu, o kartais kiaulpienė yra netgi pranašesnė. Vieninteliai, kuriems ji gali pakenkti, yra tie, kurių skystas kraujas, mat kiaulpienė jį skystina dar labiau. Tačiau tiems, kuriems užsikemša kraujagyslės, ūžia ausyse, kurių kraujas tirštas ar turi cholesterolio, kiaulpienė – puiki pagalbininkė. Takažolė. Su ja žolininkė pataria elgtis atsargiai, nes tai stipraus veikimo žolė. Ji gali valyti ir tirpinti organizme esančius akmenukus, bet reikia labai gerai žinoti, kokio dydžio tas akmenukas. Didesnis negu 5 mm gali būti išstumtas į latakus ir tada jau prireiks medikų pagalbos. Tiek kiaulpienė, tiek takažolė puikiai tinka organizmui valyti. Gyslotis (trauklapis). Ne veltui liaudyje trauklapio pavadinimas paplitęs plačiau – šie lapeliai tikrai sutraukia kraują iš žaizdos, išvalo kenksmingas medžiagas iš organizmo. Sergantiems onkologinėms ligoms šis augalas ypač naudingas. Kaip neigiamą gysločio poveikį žolininkė paminėjo organizmo rūgštingumo didinimą, bet iškart priminė, kad labiausiai organizmo rūgštingumą kelia neteisinga mityba. Ugniažolė. Ji labai tinka norint susidoroti su karpomis, tačiau žolininkė įspėjo, kad šis augalas ne tik naudingas, bet ir nuodingas, tad su juo elgtis reikėtų labai atsargiai. Tai stiprių savybių turintis augalas, galintis padėti įveikti vienas sveikatos problemas, bet sukelti kitas. Apskritai žolininkė pataria arbatoje nemaišyti daugiau nei dviejų augalų, kurių pavadinimai turi žodžio ,,žolė“ šaknį. Linų sėklos – sėmenys. Geriausias pagalbininkas skrandžio rūgštingumui reguliuoti, virškinimo sutrikimams, apsinuodijimams malšinti. Ryte išgėrus linų sėmenų išskiriamo skysčio, skrandis paruošiamas visai likusiai dienai. Sėmenis galima ruošti įvairiai: sumalti, valgyti vienus ar užpilti vandeniu ir išbrinkinti. Juos taip pat gerai maišyti su sėlenom. „Laimingas žmogus, kuris nusipirks paršiuką, sėlenom šertą, juk ten visos geriausios medžiagos“, – sakė J. Danielienė. Varnalėša. Šio augalo dvimetrinės šaknys pasiima visas geriausias medžiagas iš žemės, tad aplink niekas daugiau ir nebegali augti. Jis – puiki pagalba sąnariams, taip pat sergantiems cukralige, nes mažina ir reguliuoja cukraus kiekį organizme. Tinka nervų sistemai raminti. Varnalėšą galima naudoti turint spuogų ar odos ligų. Jos vartojimas taip pat labai įvairus: galima gerti, pasidaryti vonią, kuri padės ne tik sąnariams, bet ir stuburui, taip pat galima sumalti ir pasidaryti košę. Varnalėšos vaisiai, vadinamieji kibiai, tinka sergant moteriškomis ligomis ar grybeliu. Dilgėlė. Nors nė vienas nemėgsta dilgėlės, nes ji „kanda“, tačiau tas įkandimas gali būti sveikas. Pavyzdžiui, naudinga gali būti paplakti odą dėl bėrimų. Dilgėlės turi daug geležies, malšina uždegimus, apsaugo nuo peršalimo, skatina kraujo krešėjimą. Kietis. Jo šaknys tvirtai įsikabinusios į žemę, tad jį sunku išrauti. Jo lapelius reikia rinkti tol, kol nesukrovė žiedo, nes kai ima krauti žiedus, jo lapeliai pasidaro „skysti“. Kai sukrauti žiedeliai – reikia skinti juos, o kai jie nužydi, galima rinkti šaknis. Kietis tinka nervų sistemai gerinti, valo organizmą, padeda virškinimui. Vonia su ajeru ir kiečiu gali padėti įveikti radikulitą, mėšlungį. Žolininkė ne kartą paskaitos metu atkreipė dėmesį, kad jokiomis žolėmis negalima piktnaudžiauti. „Bet kokia žolė dažniausiai veikia kepenis, tad labai svarbu viską naudoti saikingai“, – sakė ji. J. Danielienė pastebėjo, kad negalavimo priežastys slypi mūsų kasdieniame gyvenime. Dažnai negaluojama dėl patiriamo streso, nuovargio ar vienišumo, netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo. „Žmonės patiria stresą ir ima nebevalgyti arba, atvirkščiai, labai daug valgyti. Bet kuriuo atveju organizmas yra kankinamas. Visi negaluodami turime rūpintis savo dvasiniu gyvenimu, laime, viltimi, šviesiomis mintimis. Būtina taikiai gyventi su savimi, tada ir negalavimų bus mažiau“, – patarimais dalinosi žolininkė. J. Danielienė pasidalino ir savo asmenine patirtimi. Prieš dvidešimt metų ji susirgo onkologine liga: „Tada man daktarai patarė likusius mėnesius gyventi taip, kaip man patinka. Nuo tada iki šios dienos aš ir tebegyvenu taip, kaip man patinka“, – gyvenimo džiaugsmo mokė žolininkė. Paskaitai pasibaigus, J. Danielienė pakvietė susirinkusiuosius likti puodeliui žolelių arbatos ir maloniam pašnekesiui. Norintieji galėjo įsigyti pačios žolininkės surinktų ir pagamintų arbatų, paklausti patarimo ar susitarti dėl patogaus laiko susitikimui. Žolininkė sakė mielai susitiksianti ir pagelbėsianti kiekvienam.
Žolininkės patarimas. Obuolio negalima maišyti su jokiu kitu produktu. Jį reikia valgyti vieną maždaug 4 val. prieš valgį ir tiek pat po. Dažnai žmonės valgydami obuolius skundžiasi vidurių pūtimu, bet jeigu jis valgomas teisingai, tada vidurių pūsti neturėtų.
Gintarė LABOTAKYTĖ
|
|
