- Gyvenu kaime, tad kokius tris tikrai galėčiau priimti. Turėtume juos priglausti, juk negalime žinoti, kada patiems pagalbos gali prireikti. Palaikau Ukrainą ir jos žmones, juk kažkada mes buvome priespaudoje ir išsilaisvinome. Dabar ir ukrainiečiai nori to paties – išsilaisvinti.
Jovita Brasienė:
- Mano žentas ukrainietis, tad žinome, kokie baisūs dalykai ten dedasi. Ukrainiečių šeimą kuriam laikui tikrai galėtume priglausti. Bet juk išbėgti iš ten gali tik vienas kitas, visa tauta nepabėgs, tai ne sprendimas. Neramumai Ukrainoje turi liautis, reikia rasti kompromisą, kad paprasti žmonės galėtų ramiai gyventi. Ši situacija tokia delikati, reikia elgtis labai atsargiai, juk jei visi įsikištų ir Trečiasis pasaulinis karas gali prasidėti.
Lina Meškauskienė:
- Kodėl gi ne, galėčiau priimti ir ne vieną. Manau, padėčiau jiems ir darbus čia susirasti, bet apskritai jų priėmimu ir apgyvendinimu turi rūpintis atsakingos institucijos, o ne pavieniai žmonės. Antra vertus, būtų geriau, kad ukrainiečiai į Lietuvą masiškai neplūstų, juk kitoje konflikto pusėje Rusija. Padėdami ukrainiečiams užpykdytume rusus.
Juozas Matulevičius:
- Galėčiau priimti. Normalu, kad žmonės iš Ukrainos bėga, nes rusai iš ten nepasitrauks. Kaip prieš 70 metų jie sugalvojo komunizmą pasaulyje kurti, taip ir dabar kažką panašaus daro. Jei taip nutiktų pas mus, aš taip pat stengčiausi išgelbėti savo šeimą ir išsiųsčiau ją į kitą šalį, o kaip pats elgčiausi – nežinau. Jei reikėtų, galbūt likčiau čia kovoti už Žemaitiją.
