|
|
|
Kartena išlaukė savų kultūros namų
„Kartenai verkiant reikėjo savų kultūros namų. Tad šiandien mums tikro džiaugsmo diena“, – tvirtino į atidarymo šventę praėjusio ketvirtadienio vakarą su šeimomis besirenkantys karteniškiai. Pačioje miestelio širdyje po 5 metus trukusių dramatiškų peripetijų duris pagaliau atvėrė atstatytas autentiškas kultūros namų pastatas.
Tiki, kad apsigyvens kultūros mūzos Iš išorės žemaitišką trobą primenantys ir ant senųjų pamatų atkurti kultūros namai nuo šiol vėl taps pagrindiniu miestelio kultūros židiniu. Jie iškilo istorijos paveldo teritorijoje – greta Kartenos bažnyčios bei du šimtmečius skaičiuojančios senovinės smuklės. Atstatytieji Kartenos kultūros namai jaukūs ir kompaktiški: čia įrengta moderni 80 vietų žiūrovų salė, 2 kambariai – repeticijų ir persirengimo –, virtuvėlė bei sandėlys. „Kokios dar didesnės šventės mums bereikia: žmonės šitiek metų laukė kultūros namų. Pastatas gražus, aplink jį tvarkoma aplinka – aikštė bus išklota trinkelėmis. Kartena vėl įgyja jaukaus ir kompaktiško miestelio su savo senovės paveldu bei puoselėjama šiuolaikine infrastruktūra įvaizdį“, – džiūgavo Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. Džiūgavo ir net 35 – erius metus Kartenos kultūros skyriui vadovaujanti Martina Žąsytienė: „Laukėme laukėme ir pagaliau sulaukėme. Naujieji kultūros namai mus įpareigos dar labiau stengtis turtinti miestelio gyvenimą ir kuo plačiau garsinti Kartenos vardą“. M.Žąsytienei antrino ir Kartenos mokyklos – daugiafunkcio centro direktorė Laima Mačernienė: „Tai šventė ne tik saviveiklininkams, bet ir visai mūsų bendruomenei: kiti juk ir visą gyvenimą nesulaukia tokių kultūros namų. Mūsiškiai – autentiški, labai gražiai įkomponuoti į Kartenos istorinę – architektūrinę visumą. Manome, kad nuo šiol saviveikla mūsų miestelyje dar labiau suaktyvės“. Šiandieną Kartenoje veikia 10 saviveiklos kolektyvų, kuriuos lanko per 80 žmonių. Jaunosios karteniškės aktorės Jolita Domarkaitė, Monika Gaudutytė ir Simona Lubytė kalbėjo: „Kaip gerai, kad nuo šiol galėsime ateiti repetuoti į jaukias patalpas“. O į šventę atėję jų talento gerbėjai Mantas Lubys ir Valdas Domarkas sakė ir patys bandė vaidinti, bet niekuomet nepranoko draugių, suvaidinusių ir pastarajame spektaklyje „Auksinė žuvelė“. Primena legendą apie feniksą „Karteniškiai kaip nė vieno kito kaimo žmonės nusipelnė naujų kultūros namų, – pabrėžė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė. – Dar sovietmečiu jie rinkdavosi repetuoti į šaltas ir drėgnas patalpas, tačiau neišsibėgiojo, o stengėsi teatru, daina, šokiu praskaidrinti ir paįvairinti savuosius ir viso miestelio žmonių gyvenimus“. Kartenos kultūros namų istorija primena iš griuvėsių pakilusio fenikso legendą. Jie buvo įkurdinti name, kuris priklausė parapijai, o vėliau buvo nupirktas iš bažnyčios. Vėliau šį seną pastatą buvo nuspręsta renovuoti, paliekant autentiškas rąstines sienas. Bet, paaiškėjus, kad rąstai sutrešę, sienojai buvo nugriauti, o statybininkai, palikę griuvėsių krūvą, išsinešdino. Tuomet iškilo dilema: atstatyti kultūros namus ar jų išvis atsisakyti. Tačiau Kartenos bendruomenė kantriai išsireikalavo, kad kultūros namai būtų atstyti. Iki rekonstrukcijos Kretingos kultūros centro Kartenos skyrius glaudėsi po seniūnijos stogu. Naujieji kultūros namai buvo atidaryti, kai seniūnė G.Padvaiskienė simbolinę juostelę perkirpti pakvietė M.Žąsytienę, Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką, administracijos direktorių Virginijų Domarką, darbus vykdžiusios Klaipėdos statybos bendrovės „Klaista“ vadovą Rimvydą Norkų, o juos pašventino klebonas Tadas Šeputis. Linksmybės po gausių linkėjimų bei sveikimų Kartenoje netilo ligi pat vėlumos. Kretingos rajone šiuo metu yra 18 kultūros įstaigų: 2 kultūros centrai Kretingoje ir Salantuose bei 16 skyrių kaimuose. * Kartenos kultūros namai buvo atkurti ir tvarkoma jų aplinka, gavus ES Regioninės plėtros fondo lėšų – 2 mln. 49 tūkst. Lt, Kretingos rajono savivaldybės dalis šiame projekte – 153 tūkst. Lt. Savivaldybė papildomai dar skyrė 111 tūkst. Lt įsigyti scenos įrangai bei baldams.
|
|
