Plaukia ekstremalių pojūčių link

Ieškoti istorijos atminties ženklų, gaudyti upių slenksčių, vingių – didinti adrenalino kiekį kraujyje – į buvusias Sovietų Sąjungos valstybes kasmet keliauja grupė lietuvių, kuriuos jau aštuntus metus suburia Kurmaičiuose užaugęs, o šiuo metu Vilniuje gyvenantis 36-erių Rimantas Grigaitis.

Žygiui Karelijoje pasiruošta.

Tikslas – judėti „Drauge su bičiuliu plaukdami baidarėmis Lietuvoje, Dzūkijos upėmis, supratome – mūsų upės jau per lengvos – trūksta aštrių pojūčių,“ – idėjos organizuoti keliones baidarėmis, plaustais, katamaranais į svečias šalis pradžią prisiminė R. Grigaitis.

Į žygį besileidžiančiųjų tikslas – išbandyti sudėtingas upių trasas, patirti ekstremalių nuotykių, aplankyti netradicines turistų vietas – buvusias Sovietų Sąjungos šalis – ir susipažinti su vietinių gyventojų kultūra, tradiciniu maistu.

Kasmet į kelionę išplaukia apie 10 vandens pramogų mėgėjų. Nuo 2007 metų keliautojai keturis kartus lankėsi Rusijoje – Karelijos srityje, taip pat Ukrainoje, Gruzijoje, Slovakijoje, Armėnijoje, šiemet svečiavosi Moldavijoje. R. Grigaitis – šių plaukimo žygių organizatorius ir ištikimiausias dalyvis, vienintelis leidęsis į visas aštuonias keliones. Nuo mažens geografija besidomintis kretingiškis suplanuoja kelionės maršrutą, pasirūpina visomis detalėmis – transportu, nakvyne, plaustų nuoma, profesionaliais instruktoriais. Į 8-9 dienas trunkančią kelionę draugų kompanija iš Kretingos, Klaipėdos, Vilniaus dažniausiai vyksta devynviečiu mikroautobusu, kartais – į tolimesnes šalis, pavyzdžiui, Armėniją, kur ekstremaliems vandens nuotykiams leidosi vien kretingiškiai, – skrenda lėktuvu.

Po pirmojo baidarių žygio, įvykusio Karelijoje, bendraminčiai įkūrė klubą „JuD“.

„Pavadinimas kilo nuo žodžio „Judėk“, bet tikrąją šio trumpinio reikšmę žino tik sambūrio nariai – tie, kurie nors kartą dalyvavo mūsų žygyje,“ – sakė R. Grigaitis.

„JuD“ turi savo herbą, kasmet į žygį besileidžiantieji pasipuošia vardiniais marškinėliais, ant kurių įamžintos kelionių, į kurias dalyvis jau yra vykęs, datos. Šių atributų autorius – ne vieno „JuD“ žygio draugas Nerijus Gnedojus. Kiekvienas keliautojas turi ir „JuD“ nario pažymėjimą. Kasmet organizuojamas narių susitikimas, kurio metu vyksta praėjusių kelionių video filmų – gražiausių akimirkų – peržiūra.

Anot R. Grigaičio, kasmet keliones lydi gera nuotaika – netrūksta anekdotų, muzikos. Paskutinius trejus metus kartu į žygį besileidžiantis kretingiškis Nylius Mineikis prie laužo iš rankų nepaleidžia akordeono – „JuD“ nariai susikūrė dainų rinktinę, iš kurios kiekvienos kelionės metu skamba muzikos garsai, keliautojų balsai.

Pavojus atperka įspūdžiai

Baidarėmis, plaustais, katamaranais keliautojai plaukti renkasi balandžio pabaigą, gegužės pradžią.

„Kai tirpsta sniegas – kalnų upės srauniausios. Be to, tuo metu Karelijoje dar nėra uodų, nuo kurių šiaip – vos atsiginti galima,“ – pasakojo R. Grigaitis. Upės yra suskirstytos į 6 kategorijas – nuo lengviausios iki sudėtingiausios. Kategorijų sudėtingumas, pagal kurį „JuD“ nariai renkasi kelionės maršrutą, priklauso nuo upės srovės stiprumo, joje esančių slenksčių, vingių, posūkių skaičiaus. Kaip pasakojo R. Grigaitis, sudėtingiausios kategorijos, kuriomis jiems yra tekę plaukti, - tai ketvirtoji ir penktoji.

„Šeštąją kategoriją dažniausiai renkasi jau profesionalūs baidarininkai, instruktoriai, kuriems netrūksta nei teorinių žinių, nei praktinių įgūdžių,“ – sakė „JuD“ žygių iniciatorius, prisipažinęs, kad turi vilčių išmėginti ir šios kategorijos upių, kurių netrūksta Altajuje.

Karelijos upės, pašnekovo teigimu, - vienos sudėtingiausių ir pavojingiausių, kuriomis jiems yra tekę plaukti. Tai – Uksunijoki, Tulemajoki, Pistajoki, Šuja, Tumča. Upės, esančios Kolos pusiasalyje, Murmansko srityje, - vienos srauniausių.

„Ten seniau buvo vandens malūnai, kurių vietoje dabar likę upės slenksčiai, sukuriantys sraunumą, trasos sudėtingumą,“ – sakė R. Grigaitis.

Kalnų, pavyzdžiui, Ukrainos Karpatų, upės yra ramesnės, jomis plaukti – ne taip pavojinga, bet pavargstama labiau – reikia daugiau irkluoti.

Vieną didžiausių įspūdžių visų žygių metu „JuD“ nariams paliko Aragvi upė Gruzijoje.

„Į upę įteka dviejų spalvų Aragvi – balta ir juoda. Kelis šimtus metrų, kol abi upės susilieja, vandens paviršiuje matosi kontrastingų spalvų vagos,“ – pasakojo „JuD“ kelionių vadovas.

Gyvenimo sąlygos žygių metu, keliautojo teigimu, - sudėtingos. Karelijoje jie gerdavo vandenį iš upės, įsikurdavo turistinėse bazėse, palapinėse, kur dėl drėgno, dar vėsaus oro tekdavo įsisukti į pūkinius miegmaišius, nes naktį temperatūra nukrisdavo žemiau nulio, o rytą siekdavo vos 1-2 laipsnius šilumos. „Užšaldavo netgi vanduo, paliktas stiklinėje ant stalo, palapinės apsitraukdavo šerkšnu. Moterims būtų sudėtinga išgyventi tokiomis sąlygomis, todėl į keliones vyksta tik vyrai,“ – sakė R. Grigaitis.

Vakarais Karelijos miškuose Lietuvos turistai statėsi lauko pirtis – iš medinių lentų sukaltą karkasą aptraukdavo tentu, viduje sustatydavo akmenis, kuriuos, sudėję lyg aukurą, įkaitindavo, apšlakstydavo vandeniu ir šildydavosi.

Žygių metu lietuviai visada plaukia kartu su instruktoriais, bet ekstremalių, pavojingų situacijų nepavyksta išvengti. Anot R. Grigaičio, nuo rimtų traumų saugo šalmai, bet pasitaiko visko – kai kurie „JuD“ nariai yra į akmenis striukes susiplėšę, pametę akinius, apsivertę, iškritę iš plausto, patekę į upės sūkurį.

„Jei nesisaugai, gali nuskęsti. Plaukdami upėmis, esame ant akmenų matę užrašų: „Čia nuskendo Aleksandras. Čia žuvo Andrejus“, – tvirtino keliautojas.

„JuD“ nariai iš Kretingos svečiuojasi Armėnijoje, Jerevane. Ararato kalno fone (iš kairės) – Vaidas Baužys, Nerijus Gnedojus, Rimantas Grigaitis, Nylius Mineikis ir Vaclovas Baužys.

Traukia separatistinės šalys

R. Grigaičio teigimu, kelionės metu jiems svarbu ne tik sportinė – plaukimas, ekstremalūs nuotykiai, bet ir kultūrinė programa – susipažinimas su vietinių gyvenimo būdu.

„JuD“ nariai pakeliui yra užsukę į Suomiją, Kalėdų Senio rezidenciją, Švediją, Norvegiją – prie šiauriausio Europos taško – „Nordkapp‘o“, separatistines respublikas – Kalnų Karabachą, Padniestrę. Pastaroji keliautojams giliai įstrigo atminty. Čia, R. Grigaičio teigimu, jie jautėsi sugrįžę 30 metų atgal – į sovietinę santvarką.

„Šioje nepripažintoje valstybėje netrūksta sovietinės simbolikos. Kelionės metu kaip tik pakliuvome į gegužės 9 d. – Pergalės – paradą, kurio metu gyventojai su pasididžiavimu rankose laikė Sovietų Sąjungos vėliavas. Jie aukština tuos laikus, stato naujus paminklus Leninui,“ – įspūdžiais iš Padniestrės dalijosi R. Grigaitis.

Keliautojai vyko ir į Kolos pusiasalį, netoli Murmansko esantį Nikelio miestelį, kuriame stovi viena didžiausių Rusijoje chemijos gamyklų. Čia, anot „JuD“ kelionių sumanytojo, gimsta vaikai su išsigimimais, gamta, medžiai aplinkui pajuodavę – atrodo lyg išdegę.

„Lietuvos miškai, gamta po tokių vaizdų – atgaiva akims,“ – sakė R. Grigaitis. Kelionių metu „JuD“ nariai taip pat žygiuoja į kalnus, aplanko seniausius šalių vienuolynus – Gruzijoje, Armėnijoje – vienus seniausių krikščionybės apraiškų. Svečiose šalyse „JuD“ nariai yra susitikę su vietos lietuviais – aplankė Murmansko lietuvių bendruomenę, šalia Petrozavodsko, Karelijos sostinės, nuo 1976 metų gyvenantį ir ten šeimą sukūrusį lietuvį Justą. Kelionės Ukrainoje metu, vienoje iš šalies užmiesčio gatvių, žygio dalyviai buvo maloniai nustebinti pastebėję su lietuviškais automobilio numeriais riedantį vežimą. Lietuvos turistai keliaudami nepraleidžia progos pabendrauti su vietiniais gyventojais. Pasak R. Grigaičio, juos nustebino gruzinų vaišingumas, slovakų draugiškumas.

Gruzijoje specialiai lietuvių delegacijai surengtas sovietinių laikų liaudies artisčių pasirodymas, Moldavijoje savo liaudies dainomis juos džiugino folklorinis ansamblis.

Pasak R. Grigaičio, jei tik įmanoma, lietuvių delegacija stengiasi paragauti tradicinio svečios šalies maisto. Gruzijoje Lietuvos turistai pjovė aviną, ragavo tik druska pagardintų avienos šašlykų, Armėnijoje skanavo vėžių, kiekvienoje šalyje – tradicinių gėrimų.

„Grįžus iš kelionių, dažnai prireikia 2-3 dienų atsigauti, sugrįžti į kasdienybę,“ – teigė R. Grigaitis.

Žygių, į kuriuos yra vykę „JuD“ nariai, kaina, vyro teigimu, svyruoja nuo 1,5 tūkst. Lt iki 4 tūkst. Lt žmogui. Išlaidos priklauso nuo transporto priemonės, kuria keliaujama, atstumo.

„JuD“ kelionių organizatorius tvirtino jau pradėjęs planuoti kitų metų žygį į Juodkalniją, Albaniją, Kosovą – dar vieną separatistinę valstybę. Viena iš keliautojo svajonių – kartu su „JuD“ nariais aplankyti Baikalą, Tadžikiją, Altajų, Kamčiatką.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

• Rašyti komentarą (1)