Pirmą kartą titulo atsisakė, antrą – nedavė, trečią – vainikavo

„Tikriausiai Jūsų gyvenimą, Jūsų veiklą ir Jūsų pripažinimą galima būtų pavadinti istoriniu fenomenu“, - tai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus mintys apie šiemet Kretingos rajono Garbės piliečio vardą pelniusį ilgametį Kretingos rajono vadovą Valerijoną Kubilių.

Valerijonas Kubilius iš aktyvios politikos trauktis nežada.

V. Kubilius dvylika metų rajonui vadovavo anais laikais, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę demokratiškai išrinktas dešimt metų dirbo rajono Savivaldybės meru. Tiltu tarp dviejų santvarkų perėjusiam politikui yra tekę įrodinėti, kad jis yra tikras Nepriklausomos Lietuvos valstybės patriotas. Paskutinį kartą tą daryti jį išprovokavo kolega, Savivaldybės tarybos narys Antanas Puodys, kuris svarstant rajono Garbės piliečio vardo V . Kubiliui suteikimą tvirtino, jog V. Kubilius dėl savo politinės praeities šio garbingo titulo yra nevertas. Tarybos dauguma manė kitaip, ir V. Kubilius tapo 42-uoju Kretingos rajono Garbės piliečiu. Rajono Garbės piliečio regalijos V. Kubiliui buvo iškilmingai įteiktos per šiuometinę Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę. Ta proga socialdemokratą V. Kubilių pasveikino ir Lietuvos socialdemokratų lyderis, Premjeras Algirdas Butkevičius, kurio sveikinimą praėjusią savaitę V. Kubiliui į rankas įteikė Kretingoje viešėjęs Premjero patarėjas Antanas Vinkus.

- Esate apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi, Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus atminimo ženklu. Ką jums reiškia rajono Garbės piliečio vardas? – „Pajūrio naujienos“ klausė Valerijono Kubiliaus.

- Malonu, kad esi įvertintas savam krašte. Kai buvau meru, atsisakiau šito titulo. Paskui antrąsyk Rimantas Kviklys su klubu „Kretingos krašto ainiai“ iš principo pasiūlė man jį suteikti, nors tuomet taryboje buvo pats kovos prieš mane įkarštis. Tada nė nesitikėjau, kad galiu būti apdovanotas. Dabar pasiūlymą pateikė dešimt tarybos narių, kai manęs paklausė, ar sutinku, net nustebau.

Didžiąją savo gyvenimo dalį dirbau Kretingoje. Kiek jėgos leido – dirbau. Ir anais laikais statėme gyvenvietes, asfaltavome jų gatves. Kiekvienoje centrinėje ūkio gyvenvietėje buvo pastatyti vaikų darželiai, kultūros namai. Linija mano ir bendražygių, manau, tuomet buvo teisinga. Dalis tų visuomeninės paskirties pastatų yra rekonstruoti, pritaikyti nūdienos reikmėms.

Nesakau, kad nedariau klaidų, taip pat ir šiais laikais, dirbdamas meru.

- Jums vadovaujant buvo suprojektuota ir pradėta statyti Kretingos miesto biblioteka. Dėl pinigų stokos statyba įstrigo. Pasipylė kaltinimai, kad Kretingai statoma biblioteka per didelė, kad mažesnę jau būtume pastatę. Kaltina ir jus, kad „palaiminot“ šitą projektą.

- Gal reikėjo griežčiau pasakyti ir architektams dėl bibliotekos. Po pirmo konkurso statybos kaina buvo 14 mln. Lt, dabar liko 9 mln. Lt. Ar čia labai dideli pinigai, kai vienos mokyklos renovacija tiek kainuoja. Dabar žiūrint, gal tokios didelės ir nereikėjo. Projektavo biblioteką architektas – Nacionalinės premijos laureatas, projektą pristatė Savivaldybės tarybai. Buvo tarybos narių, kurie manė, jog biblioteka bus per didelė. Tai valstybinis projektas, kuriam pažadėtos Valstybės investicijų programos lėšos. Projektas buvo vykdomas pagal Valstybės bibliotekų statybos programą. Nekaltinu nieko. Visumoje pastatas yra gražus, bet reikėjo kryžium gultis, kad būtų skiriamos statybai užbaigti reikalingos lėšos, o ne trupinama kasmet po kelis šimtus tūkstančių litų – tai nulis.

Buvome nuvažiavę į Uteną, Estijos Viljandi savivaldybę, matėme, kokios ten bibliotekos, ir penkių aukštų. Biblioteka – tai ne vien knygų skaitykla, tai – kultūros židinys.

Dabar girdžiu, kaip rajono vadovai stengiasi, kad gautų pinigus bibliotekos statybai užbaigti, užsitikrino Premjero palaikymą, bet Kultūros ministerijos užtvarų niekaip nepralaužia. Reikia pastatyti ir naudoti. Ir jos išlaikymui pinigėlių bus galima uždirbti. To geriausias pavyzdys - krepšinio arenos, kurios išsilaiko, nors jas statant daug kas šaukė, kad jos žlugs.

- Jūs mero posto netekote dėl palankumo vėjo jėgainių statytojams. Ar įsileisti į rajono vakarinę dalį vėjo jėgaines nebuvo klaida?

- Kai buvo komandinė sistema, tam tikrais atžvilgiais dirbti buvo lengviau: nusprendė, kad čia bus pramoninis miesto rajonas, ir padarė. Dabar – vos tik koks investuotojas pasirodo, jį gena lauk. Neseniai buvau pakviestas ir dalyvavau pirmos rajone, Vydmantuose per triukšmus pastatytos Kaišiadorių vyskupijos vėjo jėgainės 10-metyje, kuris vyko „Virkštininkų dvaro užeigoje“. Dabar jau visai kitas požiūris į tas vėjo jėgaines, per kurias nukentėjau. Matyta vydmantiškė renginyje tokią vėjo jėgainėms pritariančią kalbą rėžė: „Buvau prie tų, šaukiau prieš“, - prisipažino. Sprogo tas žemių kainų burbulas, kiek žmonės būtų turėję naudos šiandieną žemes nuomodami jėgainėms, kurių per tą priešinimąsi nepastatė. Rajonas į savo biudžetą iš vėjo jėgainių gauna daugiausia nekilnojamojo turto mokesčio. Taip yra todėl, kad jėgainės yra įteisintos itin skaidriai, pagal gamyklinius dokumentus, jų ir jų vertės paslėpti buvo neįmanoma. Kiek buvo išguita jėgainių, sekant pasakas, jog joms atsiradus išnyks kurmiai, nebeliks paukščių, Savivaldybė prarado pinigų, reikalingų toms pačioms gatvėms ir keliams taisyti – galima tik paspėlioti.

- Ateinančių metų pradžioje rinksime naują Savivaldybės valdžią. Mero rinkimai jau bus tiesioginiai. Ar sieksite mero posto?

- Ne. Nors daugelis sako, kad reikėtų. Į merus tikrai nebekandidatuosiu. Nebenoriu tokio įtempto darbo. Į tarybą – taip, ir kokiam nors tarybos komitete dirbsiu, jei žmonės išrinks.

- Bet rajono gyventojai į Savivaldybės tarybą jus jau renka, ar žinot, kiek metų? Daugelį savivaldos rinkimų gaunate daugiausia balsų iš į tarybą patekusių politikų.

- Žinau, kad pirmus dvejus metus, kai atgavom Nepriklausomybę, nebuvau rajono valdžioje. Politikai pašvenčiau gyvenimą. Politika nėra nuobodi. Jos neišvengia nė vienas žmogus. Kodėl rajone mes, socdemai, susiėjome su konservatoriais, liberalsąjūdiečiais ir Darbo partija? Pamatėme, kad tarybos darbe, beveik kaip Seime, nebėra stabilumo. Nusprendėme ir pakvietėme Juozą Mažeiką, kitų politinių partijų rajone lyderius dirbti kartu. Ir dabar yra visko, net mūsų pačių, socdemų, išsišokimų, bet tarybos veikla – stabili, ir Savivaldybės darbas stabilus. Savivaldybės vadovai – išsilavinę, išmanantys. Eidamas į naujus Savivaldybės rinkimus taip pat turiu tikslą tarybą telkti stabiliam darbui, nežiūrint, kokiose pareigose bebūčiau. Į vadovų postus nebesiveržiu ne dėl savo amžiaus. Kai išrinko Popiežių Pranciškų ir jo paklausė, ar solidus amžius jam netrukdys eiti pareigų, jis atsakė: „Mielieji, amžius – tai išminties buveinė“. Visko būna su amžiumi, kartais – ir su ta buveine, bet nusenęs dar nesijaučiu.

• Rašyti komentarą (10)