Mėlynėmis garsina savąjį kraštą

Įpiltiškės pusseserės Simona ir Deimantė Sendrevičiūtės į šventę atsinešė 8 litrus vakarykščiai surinktų uogų, o jas pardavusios pusę pinigų ketino išleisti pramogoms.

Per patį vidurvasarį mėlynėmis kvepiančios Įpilties apylinkės sutraukia į savąjį kaimą kraštiečius bei svečius iš įvairių šalies vietovių bei kaimyninės Latvijos – praėjusį šeštadienį čia buvo surengta tradicinė šventė „Prisirpus mėlynėms į tėviškę grįžtu“.

Kam uogų yra, o kam - ne

Nors piliakalnio papėdėje įsikūrusio mėlynių turgelio stendas, šiemet papuoštas vietinio meistro Vlado Savilovo išdrožta mėlynių skulptūra, skelbė, jog pirkėjai turėtų nepamiršti pagrindinio turgaus principo – nenuilstant derėtis, tačiau mėlynės po 12 -13 Lt už litrą nuo prekystalių tirpo ir be ypatingų derybų.

Kai kurios įpiltiškės pastebėjo, jog ir taip nedaug teprašančios, mat, Palangos poilsiautojai už litrą šių miško uogų kurorto turguje moką ir po 14-15 Lt.

„Nedaug tėra – iššalo uogos, o stojus karščiams ir tos pačios greit džiūsta. Gal dabar po lietaus atsigaus ir dar galima bus rinkti“, - kalbėjo 38-erių Nerijus Gustys. Vyras neslėpė, jog šiemet priuogavęs jau 40 l, - uogaudamas pasipildo savo biudžetą, ir sau uogienės žiemai prisiviręs, o ir „kleckų“ su mėlynėmis jau nesyk skanavęs. „Kam uogų yra, o kam – ne. Darbštuoliai kibirais neša, o tinginiams jų išvis nėra: kitas gi nori, kad uogos pačios į akis ir kibirą lįstų. Lyginant su pernai metais, uogų derlius šiemet geresnis - pastebėjo savo gimtosiose vietose nuolat uogaujanti 65-erių kretingiškė Judita Varkojienė. – Kai penkerių mama pirmąkart išsivedė į mišką, nuo to laiko kasmet ir uogauju – jau 60 metų. Šiuos miškus atmintinai žinau. Sėdu į mašiną ir atlekiu, užpernai atskaičiavus už benziną, per mėlynių sezoną užsidirbau 3 tūkst. Lt“.

Judita Varkojienė sakė Įpilties miškuose vasaromis uogaujanti jau šešis dešimtmečius.

Nenori būti donorais uodams

Darbo neturintys Įpilties gyventojai, J.Varkojienės manymu, per vasarą iš uogų tikrai nemenką sumą galėtų užsidirbti. „Bet kam slunkiams eiti lenkti nugarą, būti donorais uodams, jei gauna pašalpas, išmokas už vaikus – nėra ko nė stengtis. Man patinka uogauti be jokios kompanijos: būna, atsiveži draugę, pradeda zirzti, kad pavargo, nugarą įskaudo. O aš nuo skausmo tabletę, kitą nuryju ir - į trasą“, - vaizdžiai kalbėjo moteris.

Ji tvirtino, jog nesitaikstytų su elgesiu tų mėlyniautojų, kurie su šukomis braukia per uogienojus: „Pamatyčiau – į medį tokį superčiau: kaipgi galima draskyti uogienojus, juk jų ir taip mažai belikę, nes miškus kerta be gailesčio“.

Į turgelį kibirą uogų atnešusi įpiltiškė Dalia Stonkuvienė sakė kasmet prieš Mėlynių šventę su dukra einančios uogauti: „Kiek randam, tiek, - svarbu dalyvauti turguje. Uogavom 10 valandų – pririnkom 20 litrų, nuovargis jaučiasi, bet argi šiandien blogai atrodau?“ - šmaikštavo D.Stonkuvienė.

Uogos bemat išnyko ir iš 4 įpiltiškių – pusseserių Simonos ir Deimantės Sendrevičiūčių, Andželos Želvytės ir mažiausios uogautojos 11-metės Ievos Bružaitės - pintinių. Mergaitės sakė nebijančios vienos uogauti miške, nes mokančios orientuotis pagal medžius ir saulę, - mokykloje jas to išmokę, o, be to, lankančios Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus etnografinį ansamblį „Kėilelė“, kur sužinančios daug liaudies išmonės.

Rucavos folkloro ansamblio vadovė Stanislava Skudikė taip pat buvo pakviesta uždėti piršto atspaudą Mėlynių garbės lentoje.

Pasirašė mėlynių „krauju“

Mėlynių šventė Įpilties kaime buvo surengta jau trečiąkart. Prasidėjusi šv. Mišiomis prie Švč. M. Marijos skulptūros bei kretingiškio skulptoriaus Antano Buivydo ąžuolo skulptūros, vaizduojančios į kaimą sugrįžtančių vaikų laukiančią motiną, atidengimu, šventė persikėlė prie piliakalnio.

Čia įrengtoje scenoje jos sumanytoja ir iniciatorė Kretingos kultūros centro Įpilties skyriaus vadovė Danutė Bružienė pakvietė įpiltiškius Justiną Repšą ir Gediminą Jepšą sugiedoti kaimo himną, o kraštiečius bei svečius - pirštų atspaudais įsiamžinti Mėlynių garbės lentoje. Tam D.Bružienė buvo paruošusi lėkštutę su mėlynių uogomis, ir ragino nykštį joje spausti tol, kol šis pamėls.

Mėlynių šventės sumanytoja – Kretingos kultūros centro Įpilties skyriaus vadovė Danutė Bružienė.

Petronėlė Jepšienė padeklamavo pačios sukurtą eilėraštį apie mėlynę – mažą miškų uogą, kuriai surengta didelė šventė ir prieš kurią uogautojai net klumpa ant kelių. Kol įpiltiškiai piliakalnio papėdėje klausėsi savų folkloro atlikėjų bei svečių iš Latvijos kaimyninės Rucavos miestelio, Klaipėdos ir Šilutės, medžiotojai virė „šiurpą“ – žirnių košę su šerniena, arba, kaip šmaikštavo, kad šiurpiau atrodytų su šerno šeriais, o šeimininkės skubėjo minkyti tešlą ir virti puodus virtinių, ant kurių pylė trintas mėlynes ir vaišino praalkusius svečius.

Šventiniu laužu ir fejerverkais pagerbę nusileidžiančią saulę, įpiltiškiai dėkojo motinai gamtai už jos kasmet žmonėms teikiamas miškų bei laukų gėrybes. „Mūsų kraštas turtingas mėlynių, aplink - gražūs miškai, piliakalniai. Todėl ir sugalvojome savo kraštą garsinti mėlynėmis: Žagarė turi savo vyšnių šventę, o mes - užgimusią Mėlynių šventės tradiciją, kuri tapo įpiltiškių – čia gyvenančių, ir čia sugrįžtančių - vienybės diena“, - šventės svarbą pabrėžė Darbėnų seniūnas įpiltiškis Edvardas Stalmokas.

• Rašyti komentarą (7)