Idėjų kūrybai semiasi iš gamtos

Kretingiškė tautodailininkė juvelyrė 36-erių Sandra Paulauskaitė kuria originalius papuošalus: koljė, auskarus ir apyrankes iš natūralių akmenų, medžio, Svarovskio kristalų bei perlų. Švyti tarpusavyje derantys, akmenukų akutėmis apmegzti kristalai. Spalvingi ir originalūs, nė vienas neatkartojantis kito, gimę iš kūrėjos fantazijos, išmonės, jautrumo ir pastabumo gamtai.

Juvelyrė Sandra Paulauskaitė įkvėpimo semiasi stebėdama gamtos reiškinius.

„Be galo daug minčių pasisemiu būdama gamtoje: pamatau gėlės žiedą, - kokios gi dar išmonės bereikia, tik semk iš jo spalvas, atkartok jų derinius, formas. Arba Jūrų muziejuje plaukioja įstabaus grožio žuvys – jų spalvų dermės suteikia idėjų papuošalams“, - natūralistinę savo papuošalų kūrybos kryptį apibūdino juvelyrė.

Kurti papuošalus S. Paulauskaitė pradėjusi vos prieš 5 metus, o pernai jau tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare – jos darbai buvo pastebėti ir įvertinti už originalumą bei savitumą. „Kartais žmonėms atrodo, kad pilnos parduotuvės užverstos akmenukais bei kitais aksesuarais. Bet tam, kad jie taptų papuošalu, reikia nemažai domėtis: išbandyti įvairias technikas, išmanyti schemas. Kiekvienas kūrėjas jas turi savas ir kitam neišduoda. Kartais dirbi visą dieną, o nepasiseka, patiriama ir nuostolių. Mano principas yra toks: kiekvienas papuošalas turi turėti savo dvasią, jis turi patikti pirmiausiai man – aš nekuriu tam, kad kažką veikčiau. Jeigu papuošalas nepatiko man pačiai, vadinasi, jam nelemta egzistuoti“, - apie reiklumą sau ir papuošalui kalbėjo juvelyrė.

Nors S.Paulauskaitė yra baigusi Kūno kultūros akademiją, o jos darbas pastaruoju metu labiau susijęs su medicina, o ne su kūryba, tačiau ji neslėpė iš prigimties esanti naginga ir kruopšti, mėgstanti meistrauti iš medžio - vasarai susikalusi vazoną, suolus, stalą.

Juokaudama kretingiškė prisiminė ir įvykį, kuris paskatino ją susidomėti papuošalų kūryba. „Visuomet mėgstu vaikščioti po muges, tautodailės salonus, ir, jei pamatau ką nors įdomaus, pasidovanoju papuošalą. Sykį sulūžo auskaras, ir aš mugėje paprašiau jo pardavėją sutaisyti, bet ši atsisakė. Nejaugi nepasitaisysiu pati, pagalvojau, ir parduotuvėje įsigijau replytes, sužinojau, kaip padaryti kilputes. Taip iš ambicijų ir pradėjau kurti – nors tų auskarų aš nė nebenešiojau, bet iš smalsumo pradėjau domėtis papuošalų kūryba. Ir kuo toliau, tuo giliau panirau“, - apie netikėtai gimusią kūrybinę ugnį kalbėjo S.Paulauskaitė.

Nė vienas kretingiškės sukurtas papuošalas neatkartoja kito.

Šiandieną savo kūrinius ji realizuoja mugėse, miesto šventėse, - nemažai jų kaip dovanos iškeliavę į kitas šalis. „Žmonės susižino vieni iš kitų: aš turiu klienčių visoje Lietuvoje, savo iniciatyva vežiau rinkinius į Norvegiją ir Šveicariją. Viena nuotaka iš Anglijos neseniai užsisakė auskarus savo vestuvėms – abi derinome spalvą, ilgį, formą, - juvelyrė neslėpė į kiekvieną papuošalą įdedanti ne vien laiko, bet ir širdies. - Man labai svarbu, kad papuošalas būtų skoningas, elegantiškas, viskas atlikta tvarkingai. Nes tai – lyg ir dalis manęs, tos kūrybos ugnies, kuri gyvena manyje“.

S.Paulauskaitė įsitikinusi, jog savo papuošalais ji džiuginanti ne vien moteris, kurios mėgsta savitai puoštis, bet ir savo moteris mylinčius vyrus. Nes pastarieji ne tik nori matyti jas gražias, švytinčias ir laimingas, bet neretai padeda ir išsirinkti tinkamiausią papuošalą.

• Rašyti komentarą (3)