Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vėliavos pačios atsineša savo istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2014-07-11

Vakar Kretingos muziejuje buvo atidaryta 74-erių kretingiškės tautodailininkės Virginijos Laučienės siuvinėtų vėliavų paroda „Istoriniai atspindžiai vėliavose“. Kūrėja tvirtino, jog per du dešimtmečius ji yra išsiuvinėjusi 50 vėliavų, kurių kiekviena jai yra brangi tarsi savas vaikas, turinti savo gimimo istoriją ir gyvenanti savąjį gyvenimą.

Kažkada sužavėta istorinių vėliavų grožio bei jas kūrusių amatininkų darbo, Virginija Laučienė pati sukūrė penkias dešimtis vėliavų.

Virsmas apsilankius muziejuje

Gimusi ir augusi Raguviškiuose, nuo mažumės mėgusi piešti, tačiau jos tėvai pripažinę tik amatą ir neleidę į mokslą – taip B.Laučienė ir tapusi siuvėja.

„Man geriau žemę arti, kelmus skaldyti, o ne siūti, - prisipažino tautodailininkė ir patikino, jog ilgainiui, pavargusi nuo siuvimo, pati pradėjusi „išradinėti amerikas“ – išmoko ir gerai įvaldė įvairias siuvinėjimo mašina technikas. Siuvinėjo liureksu, plokščiuoju ir „Rišeljė“ dygsniais, „adinuke“.

„Virsmas mano kūrybiniame gyvenime įvyko, kai sūnus Antanas 1985 m. tarnavo prie tuometinio Leningrado. Sykį aplankiau jį – nuėjome į Petropavlovsko muziejų, kur pamačiau portjeras ir istorines vėliavas: Dieve mano, kaip jos mane sužavėjo, galėjau valandų valandas stovėti prie kiekvienos, neatitraukdama akių – audinys, regis, visai sudilęs, bet siuvinėti piešiniai, vos 10x10 cm dydžio ploteliai, vienas už kitą įspūdingesni savo vaizdais, kur atspindėtos istorinės scenos. Kad įdėmiai viską apžiūrėčiau, man būtų prireikę ne mažiau, kaip savaitės. Pamačiau stulbinančio grožio auksu ir sidabru siuvinėtus bažnyčios tarnų rūbus. Grįžusi namo – tada dirbau Kretingos buitinio aptarnavimo kombinate siuvinėtoja – sugalvojau sidabro siūlą liureksą panaudoti siuvinėjant aplikacijas“, - pirmuosius savo žingsnius siuvinėtų vėliavų link prisiminė V.Laučienė.

Stulginskių šeima kūrėjai - ypatinga

Ji sakė, jog ligi šiandienos yra sukūrusi pusšimtį masyvių vėliavų ne tik Kretingos, bet ir visos šalies valstybės įstaigoms, bažnyčioms, mokykloms pagal Heraldikos komisijos patvirtintus etalonus, o mažesnių ji nė neskaičiuoja. Peržengusi šį skaičių, prie šio darbo grįžti kūrėja sakė nebenorinti, tačiau garbės reikalu laiko būtinybę savo sukurtas vėliavas restauruoti.

„Per laiką pasikeičia medžiagos ir siūlų kokybė. Pastaraisiais metais vėliavas siuvinėjau ant šilko, lino bei japonišku krištolu vadinamo sintetinio audeklo ir itin gerais vokiškais armuotais – blizgesiu padengtais - siūlais“, - pasakojo tekstilininkė.

Nors vėliavos raštai iš tolo primena aplikacijas, iš tiesų visas vėliavos užpildymas atliktas mašina miniatiūriniais dygsniukais. Pačią pirmąją vėliavą, ji sakė, išsiuvinėjusi 1992 m. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinei mokyklai. Per laiką vėliava susidėvėjo ir V.Laučienė netrukus rengiasi ją atkurti.

„Man tai yra ypač svarbu, nes su A.Stulginskių šeima buvo susijusi mano mama Ona Sungailaitė – ji tarnavo Prezidento šeimoje, su ponia buvo bendravardės. Ponia ją labai mylėjo. Aš ligi šiol išsaugojau mamai jos dovanotus karolius, papuošalų dėžutę. Kažkada iš suknelei padovanotos atraižos buvau pasisiūdinusi palaidinę, bet šios neišsaugojau. Sudilo ir dovanotos skarelės“, - kalbėjo tautodailininkė.

Vėliavoms – derama pagarba

V.Laučienė žino kiekvienos vėliavos sukūrimo istoriją: „Kiekviena turi savą atėjimo pas mane ir išėjimo kelią. Per tai, kad įdėta daug laiko, kantrybės, širdies ir juodo darbo, kiekviena tapo brangi lyg savas vaikas, su kuriuo atsisveikinti būna sunku. Prieš atiduodama, stengiuosi bent 2 dienas dar palaikyti namie, pasigrožėti, savaip palaiminti“, - jaudinančius kūrybinio proceso niuansus atskleidė menininkė.

Pačios gražiausios, kūrėjos akimis žvelgiant, yra Jurgio Pabrėžos gimnazijos bei Simono Daukanto pagrindinės mokyklų vėliavos. „Simono Daukanto mokyklos bendruomenė ją taip brangina, kad be tautinių rūbų vaikams prisiliesti neleidžia. Pamatytumėt, kaip pagarbiai ją atvežė į parodą, - stebėjosi V.Laučienė. – O Šilalės policijos komisariato pareigūnai, įsigiję mano sukurtą vėliavą Klaipėdos „Marginių“ salone, iš ten išsinešė rikiuotės žingsniu, laikydami ant rankos“.

V.Laučienės vėliavos siuvinėtos pagal Heraldikos komisijos patvirtintus etalonus.

Padėka didžiajam Kūrėjui

Brangią liureksu siuvinėtą vėliavą kretingiškė padovanojo Klaipėdos Šv.Kazimiero parapijos bažnyčiai. Šis įvykis susijęs su pačios kūrėjos gyvenimo drama.

„Panevėžio bažnyčioje, leidžiant anūkę Pirmosios Komunijos, stebėjau iškeltas vėliavas ir pagalvojau: Viešpatie, kad tu savo namuose man leistum ir manąją vėliavą iškelti. Praėjus kelioms dienoms, pas mane apsilankė Klaipėdos Šv.Kazimiero parapijos klebonas Rolandas Karpavičius ir paprašė išsiuvinėti vėliavą. Štai ir išprašiau, pagalvojau. Siuvinėjau sunkiai sirgdama, davusi įžadą ir išgijau.

Prisimenu, klebonas pasikvietė mane į bažnyčios priekį padėkoti: ėjau atsiimti padėkos, drebėjo kojos. Pasakiau, kad siuvinėti vėliavą man buvo lengviau, negu būti taip viešai pagerbtai. O grįžus į suolą, viena močiutė dar sugriebė ranką ir pabučiavo“, - jaudinančias akimirkas iš savo kūrybinio kelio prisiminė pašnekovė.

Šiandieną, ji sakė, dėl sušlubavusios sveikatos siuvinėti ji atsisakiusi, tačiau tai nereiškia, jog ji visiškai nusigręžė nuo savosios kūrybos mūzos, bet ką ši kuždanti jai į ausį, visuomenei kol kas tai lieka paslaptimi.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas