Geriausia skatinti – mažinant malonumus

Vasarą į pagalbą tėvams, turintiems daržo lysves, gėlių darželius, ne visada savanoriškai stoja vaikai. Viešosios įstaigos „Būties jaukuma“ vadovė psichologė Indrė Gaudiešiutė sako, jog svarbu su atžalomis dėl darbų namie susitarti iš anksto, kad dėl šios priežasties iškiltų kuo mažiau nesutarimų.

Nesusitarus iš anksto, darbai darže ar sode gali tapti rimta konflikto tarp vaikų ir tėvų priežastimi.

Dažna tėvų klaida, psichologės teigimu, - kad jie paaugliams neleidžia savo laiko, darbų planuotis patiems.

„Jeigu tėvai sugalvoja eiti į daržą, tai kartu prisako eiti ir vaikams. Šitaip jie neskiepija savarankiškumo, skatina vaikų pyktį, norą kuo greičiau atitrūkti, būti nepriklausomiems,“ – galimą neplanuotų užduočių poveikį vaikams atskleidė moteris.

Kurmaičių kaime gyvenanti 20-metė Ieva Jurevičiūtė pasakojo, kad ravėti daržus, tvarkyti aplinką, sodinti, laistyti gėles mamai ji padeda nuo 3 metų. Į darbus, merginos teigimu, dažniausiai kimbama ne savo noru, o paprašius mamai.

„Kartais, kai norisi patinginiauti, tenka su ja net pasibarti,“ – sakė dvidešimtmetė, bet prisipažino, kad aplinkos tvarkymas, daržo ravėjimas jai ne visada yra bausmė, nuovargis. Kartais tai merginai – ir poilsis.

I. Jurevičiūtės teigimu, namų ruoša šeimoje planuojama iš anksto. Kokius darbus ir iki kada reikia padaryti, sustyguoja mama. Išankstinis susitarimas su vaikais, darbų grafikas, kompromisų ieškojimas, psichologės I. Gaudiešiutės manymu, yra būtinas. „Vaiką reikėtų iš anksto įspėti, kad šį mėnesį tėvai norėtų, jog žolę jis nupjautų dukart. Jeigu dėl dienos nesusitariama griežtai, tada atžala pati gali planuotis, kada atliks darbus, o kada susitiks su draugais,“ – pavyzdį pateikė psichologė.

„Būties jaukumos“ vadovės tvirtinimu, vaikus, kurie nebuvo mokyti disciplinos ir pareigų visus metus, tėvai vargiai gali tikėtis priversti atlikti namų ruošos, lauko darbus vasarą.

Atžalas paskatinti pinigais, I. Gaudiešiutės manymu, yra asmeninis kiekvienos šeimos susitarimas, priklausantis nuo tėvų galimybių. Draudimus, bausmes, neatlikus užduotų darbų, tėvai su vaiku turėtų suderinti iš anksto, o ne sugalvoti staiga.

„Juk suaugę žmonės tiksliai žino, kokia nuobauda jų laukia, jei nepasirodys darbe. To reikėtų mokyti ir vaikus. Geriausias paskatinimas atlikti užduotus darbus – malonumų mažinimas. Pavyzdžiui, už nenuravėtas braškes iš anksto susitariama, kad savaitgalį nebus galima eiti į kiną,“ – sakė psichologė.

I. Jurevičiūtė pasakojo, kad atlikti mamos užduotus darbus ją paskatindavo pagąsdinimas, kad nebus galima važiuoti į svečius, eiti pas draugus.

Lietuviams, I. Gaudiešiutės teigimu, turbūt įgimta, kad jei neužsiaugini savo bulvės, jautiesi nesaugus. Vyresnio amžiaus tėvai dažnai neįvertina sveikatos galimybių ir sėja, sodina už pačių poreikius didesnį daržovių derlių, laiko gyvulių, kurių priežiūrai ne visada užtenka jėgų. Pagalbos prašoma vaikų, turinčių savas šeimas, darbus.

Esant tokiai situacijai, I. Gaudiešiutė pataria, kad svarbiausia yra bendrauti, iš anksto susitarti, kalbėtis, paaiškinti tėvams, kad vaikai turi savų darbų, kurių irgi nespėja atlikti.

„Nėra nieko blogiau, kai visi turi rūpesčių, bet nė vienas jų neišsako. Juk svarbiausia - bendravimas, o ne daržo lysvės, dėl kurių tėvų ir vaikų susitikimai gali tapti nemalonūs,“ – teigė moteris.

I. Gaudiešiutė įspėja, kad vaikų raginimas, prašymas tėvų mažinti derlių, gyvulių skaičių iš pradžių gali būti nesuprastas, tėvai gali supykti, jog vaikai nenori jiems padėti.

„Reikia kartu ieškoti pagalbos, išeičių. Jei vaikas pats negali padėti, galbūt ras kokį pagalbininką arba kitą išeitį,“ – sakė moteris. Psichologės teigimu, atžaloms vasarą negalima užduoti daug darbų – svarbu palikti laisvo laiko poilsiui.

„Vasarą vaikai turėtų ne tik padėti tėvams, bet ir visiškai nieko neveikti, liaudiškai tariant – tiesiog pabimbinėti, skirti laiko sau, nes atostogos reikalingos visiems: tiek vaikams, tiek suaugusiesiems,“ – sakė moteris.

Inesa RINKEVIČIŪTĖ

• Rašyti komentarą (0)