|
|
|
Verslas sprūsta iš rankų
Mažąją bendrovę „Triušių verslas“ Kurmaičių kaime įsteigęs Edvardas Kripas pareikalavo rajono vicemero Vytauto Ročio viešo atsiprašymo už tai, kad į Savivaldybę kreipiantis paramos verslui remti šis pasakęs, jog pinigai pravalgyti nedalijami. „Jaučiuosi įsižeidęs“,– prisipažino E. Kripas. Tačiau vicemeras teigė atsiprašyti neturįs už ką. „Pasakiau tiesą. Verslo paramos lėšos iš tikrųjų skirstomos ne bet kam ir ne bet kada, o pagal rajono tarybos patvirtintas nuostatas. E. Kripas jų neatitiko, bet nenorėjo apie tai girdėti, į mano žodžius sureagavo karštai“,– sakė jis. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Danutės Skruibienės, pirmąkart E. Kripas dėl paramos su ja įsišneko vasarį, prieš formuojant rajono biudžetą. „Už iš Darbo biržos gautas lėšas žmogus jau buvo nusipirkęs narvus bei visa kita, ko reikia triušiams veisti ir auginti, tuo metu betrūko tik pačių triušių. Jiems įsigyti jis prašė tūkstančio litų,– prisiminė D. Skruibienė.– Pasakiau, kad, kol neturime biudžeto ir nežinome, koks bus suformuotas Verslo paramos fondas, tol pinigų negalime skirti, prašiau palaukti“. Rajono taryba šiam fondui skyrė 50 tūkst. Lt. Su prašymu paremti triušių verslą į Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėją Darių Martinkų E. Kripas pirmą kartą kreipėsi kovo 18 dieną. „Prašymo formą, kurią skelbiame internete, jis buvo užpildęs iš dalies, jau tada pats matė ir sakė, jog daugelis punktų jam netinka. Spręsdami, ką daryti, įsišnekėjome plačiau – prasitarė, kad iš banko jis yra pasiėmęs kreditą“,– pasakojo D. Martinkus. Vedėjo teigimu, nuostatuose nurodyta, kad parama negali būti skiriama, jei tam pačiam projektui gavėjas lėšų yra gavęs ir iš kitų šaltinių. Taip pat nurodyta, kad paskolų palūkanų dalį, pasiėmus kreditą verslo projektams vykdyti, fondas gali dengti. Bet E. Kripas paskolą yra pasiėmęs ne įmonės vardu, o asmeniniam vartojimui, todėl pagal patvirtintą tvarką nėra galimybės jam skirti ir tokios paramos“,– sakė D. Martinkus. Paramos verslo projektams skyrimo nuostatus rajono taryba yra patvirtinusi 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu. „Akivaizdu, kad tie nuostatai pasenę, reikia atnaujinti, koreguoti ir tvirtinti iš naujo. Todėl mes nei Kripui, nei kam kitam šiandien neužkertame kelio gauti paramą ateityje“,– sakė D. Skruibienė. Avansą nori atimti Triušių verslą sukti sumaniusiam E. Kripui Klaipėdos teritorinė darbo birža skyrė 39 tūkst. 509 Lt – darbo vietai susikurti: 29 tūkst. 600 Lt avansas jau buvo išmokėtas. Įvykdęs projektinius įsipareigojimus, E. Kripas būtų gavęs ir likusią sumos dalį. Tačiau taip neįvyko – paraiškoje jis buvo nurodęs, jog veisėjo darbo funkcijoms atlikti pirks N klasės krovininio tipo automobilį, tačiau vėliau persigalvojo – panoro M klasės lengvojo. „To teisės aktai nenumato“,– sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Daiva Onaitienė. Jos teigimu, E. Kripas triušių veisimo verslo veiklas turėjo pradėti per 10 mėnesių nuo paramos gavimo, t. y. iki vasario 28-osios. „Dėl įvairių priežasčių šį terminą mes jam tris kartus pratęsėme, ketvirtojo – nebe. Jau išsiuntėme raštą, kuriuo reikalaujame išmokėtą avansą grąžinti neįsteigus verslo“,– teigė vedėja. Nepasiduos Tačiau Kurmaičių verslininkas taip lengvai pasiduoti neketina. „Dar to nebuvo, kad kas nors ką nors iš manęs atimtų. Veiklą kuo puikiausiai vykdau, triušiai auga“,– sakė jis. E. Kripas artimiausiu metu pasiruošęs aplankyti ūkio, o vėliau – ir žemės ūkio ministrus, teisybės ieškoti ten ir teismuose. Esą valdžia turi dirbti žmogui – ne kam kitam, įstatymus ir nuostatus galima keisti. Verslininko teigimu, vietoj krovininio transporto įsigyti lengvąją mašiną – ne jo užgaida, o būtinybė. „Pajaučiau, kad dėl sveikatos krovininio nebegalėčiau vairuoti“,– sakė E. Kripas.
|
|
