Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pusė žvejų liko be laimikio

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Šventės
  • 2014-07-01

Tradicinės, jau penktąjį kartą prie Grūšlaukės tvenkinio surengtos žūklės varžybos, skirtos Mindaugo karūnavimo dienai paminėti, šiek tiek nuvylė gausiai susirinkusius žvejus: dėl permainingo rytų vėjo žuvys kibo vangiai, tad iš 73 žvejų tik 30 sugrįžo su laimikiu. Tačiau geros nuotaikos netrūko: žvejus šildė salantiškių virėjų Petro Stonkaus ir Eugenijaus Petrovo virta žuvies sriuba, smagios dainos ir galimybė pabendrauti su bendraminčiais.

Gargždiškis Paulius Normantas – varžybų nugalėtojas – prisipažino, kad žūklės varžybos, rengiamos Pesčiuose ir Grūšlaukėje, jam dažnai būna sėkmingos. Sėkmė nuo Pauliaus (kairėje) nenusisuko ir šįkart – jis pagavo daugiausiai žuvies.

Geriausiai kibo kuoja

„Šiandien žvejybai – blogas oras: vėjas – rytų, stiprus ir nuolat keičiasi. Tokiu oru patyręs žvejys nežvejos, bet varžyboms vėjo juk nepasirinksi“, - teigė salantiškis žvejys Jonas Tertelis, labiausiai mėgstantis žvejoti vienas. Tačiau 4 valandas žvejoję žūklės varžybų dalyviai visiškai tuščiomis negrįžo – jie sugavo 17 kg 15 g žuvies. Geriausiai sekėsi Pauliui Normantui iš Gargždų – jis sugavo daugiausiai – 2,475 kg – žuvies. Antra buvo 13-metė Irina Labaškova iš Klaipėdos: jos laimikis – 1,705 kg žuvies. Trečias – gargždiškis Adomas Dapkevičius, kuriam pavyko sužvejoti 1,480 kg žuvies. Žūklės varžybų organizatorių sprendimu, buvo apdovanoti ir IV – VI v. užėmę žvejai: Tomas Gudžiūnas – 1,115 kg; Saulius Pocius – 1,005 kg; Audronė Dapkevičiūtė – 0,980 kg. Didžiausią žuvį – 390 g svėrusį lyną – sugavo Vygantas Venckus, mažiausią – 30 g svėrusią žuvelę – Matas Labanauskas. Buvo apdovanotas jauniausias, 2004 m. gimęs, žvejys Ignas Labanauskas, sugavęs 245 g žuvies, ir vyriausias varžybų dalyvis – 77-erių Jonas Rinkevičius, likęs be laimikio, bet – su prizu.

Daugiausia – 280 g – žuvies iš 5-ių varžybose dalyvavusių moterų sugavo Inesa Zubernytė. Tarp 73 varžybų dalyvių žvejojo 14 vaikų iki 16 metų.

Geriausiai žūklautojams kibo kuoja – anot patyrusio salantiškio žvejo Antano Algirdo Rozgaus, mažiausiai vertinga, tačiau neišrankiausia pašarui žuvis – jai privilioti užtenka ir džiūvėsio. Kuojos gali užaugti iki 2 kg svorio, tačiau dažniausiai pasitaikanti – iki 200 g, retsykiais – iki 0,5 kilogramo. „Iš kuojos galima virti žuvienę, sumalus ir pridėjus kiaulės lašinių – pavyksta pagaminti skanius kotletus“, - kaip suvartoti laimikį, patirtimi pasidalino A.A. Rozgus, žūklaujantis jau 6 dešimtis metų.

Septynios dešimtys žvejų pasirinko laiką praleisti prie Grūšlaukės tvenkinio, kuris dėl permainingo vėjo nebuvo itin svetingas.

Rūpinasi, kad netrūktų žuvies

Grūšlaukės ir Pesčių tvenkinių naudotojas Stasys Kaniava, tvenkinių nuomos sutartį pratęsęs dar 10 metų, sakė, jog sau labiau rūpesčio prisidaręs, negu iš to turėsiąs naudos.

„Bet, ko gero, kitaip ir nebegalėčiau, - teigė S.Kaniava, jau 10 metų rengiantis žūklės varžybas ant Pesčių tvenkinio ledo, vasarą – jau penktąkart sukvietęs pažvejoti ant Grūšlaukės tvenkinio pakrantės. – Esu kilęs iš šių vietų, tvenkiniai, jų apylinkės – man gimtos ir kelia gražius vaikystės prisiminimus. O išsinuomojus tvenkinius, tenka prisiimti ir įsipareigojimus, kuriuos numato gamtosaugininkų parengti planai“.

Kiekvienų metų rūpestis – įžuvinti tvenkinius. Štai šiemet iš savo lėšų S.Kaniava į Grūšlaukės tvenkinį paleido 3 tūkst. vienerius metus augintų lynų, 5 tūkst. šių metų neršto lydekaičių lervučių. Iš įleistų žuvų išlieka 5, geriausiu atveju – 10 proc. „Mažų žuvelių tyko plėšrūnai – ešeriai, vadinamieji amerikoniškieji vėžiai, kurių jau randama ir Grūšlaukės tvenkinyje – pernai atlikome žuvies išteklių tyrimus, ir į tinklą buvo pakliuvęs ne vienas toks vėžys“, - teigė S.Kaniava, pastebėjęs, jog tvenkinyje vyrauja kuojos, veisiasi ešeriai, lydekos, lynai, pasitaiko vienas kitas karpis.

Salantų, Juodupėnų ir Tuzų tvenkinių įžuvinimu rūpinasi Salantų žvejų klubas. Jo pirmininkas Saulius Alonderis sakė, kad per 20 klubo narių sieja bei vienija bendra visuomeninė veikla, galimybė prasmingai praleisti laiką gamtoje.

„Pastebėjome, jog geriausia tvenkinius įžuvinti rudenį – rugsėjo pabaigoje – lapkričio pradžioje, kada jau pasisotinusios plėšriosios žuvys. Tada ir prigijimo procentas – gerokai didesnis“, - teigė S.Alonderis, kurio vadovaujamas klubas iš sukauptų lėšų šiemet ketina į prižiūrimus tvenkinius įleisti 1 tūkst. 450 karpių, 700 lynų, 500 karosų.

Salantiškiai virėjai Petras Stonkus (kairėje) ir Eugenijus Petrovas ant laužo išvirė 130 l žuvies sriubos.

Vaišino žuvies sriuba

Nė vienerios žūklės varžybos tiek vasarą Grūšlaukėje, tiek žiemą Pesčiuose neapsieina be salantiškio virėjo Petro Stonkaus išvirtos sriubos. Šiemet jam talkino kitas salantiškis profesionalus virėjas Eugenijus Petrovas, savo profesiją kuriam laikui iškeitęs į kitą darbą.

„Auginuosi sau pamainą“, - dalyvavimo žūklės varžybose svarbą akcentavo P.Stonkus, kartu su jaunuoju kolega išviręs 130 litrų, arba per 500 porcijų, žuvies sriubos.

Abu virėjai šiam svarbiam žūklės varžybų momentui rengėsi iš vakaro: pasiruošė daržovių, nupirko reikiamų produktų. Dar ir juokavo, jog žuvies iš vakaro taip pat prisigaudę.

„Tradiciškai verdame žuvies sriubą – ne žuvienę. Sriubai išvirti būtina pakepinti smulkintus svogūnus ir morkas, į žuvienę žvejai deda nepjaustytas daržoves, dargi - svogūną su visu lukštu. Į sriubą mes įpjaustėme bulvių, gi žvejai žuvienei bulvių nevartoja. Toks būtų esminis skirtumas tarp žuvies sriubos ir žuvienės. Tačiau svarbiausią prieskonį – iš buteliuko – vartojame ir mes, ir žvejai: lašelis kitas šio svarbaus prieskonio suteikia specifinio skonio tiek sriubai, tiek žuvienei“, - visų paslapčių taip ir neišdavė P.Stonkus, tačiau akcentavo, kad sriubai nevartojo jokių sintetinių prieskonių – dėjo tik lauro lapų, pipirų.

Jis įsitikinęs: tokios sriubos, kokia išverda ant laužo ir į kurią kartais ir kokia plėnis įkrenta, namuose tikrai kad neišsivirsi. Todėl ir verta atvykti į žūklės varžybas: jeigu – ne žvejoti, tai bent jau žuvies sriubos paskanauti.

*

Leidimas žvejoti Grūšlaukės tvenkinyje, kurio plotas – 4,9 ha, ir 3,2 ha ploto Pesčių tvenkinyje kainuoja tiek pat, kaip ir kituose šalies vandens telkiniuose: metams – 50 Lt, mėnesiui – 20 Lt, 2 dienoms – 5 Lt.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas