|
|
|
Tremtinių choras – dainų šventėje
Kretingos kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras „Atminties versmė“ praėjusį savaitgalį dalyvavo tradicinėje Lietuvos buvusių tremtinių ir politinių kalinių dainų šventėje „Leiskit į Tėvynę“, surengtoje Kaune, Ąžuolyno dainų slėnyje.
Choro „Atminties versmė“ vadovės Rūtos Jurgutienės žodžiais, į šią tradicinę šventę, kuri vyksta kas dvejus metus vis kitame Lietuvos mieste, susirinko 33 šalies chorai. „Kretingiškiai įsiliejo į jungtinį chorą, nuo kurio dainų aidėjo visas Ąžuolyno slėnis: bendrai sudainavome 15 dainų - vienos buvo iš seniau žinomos, o kitas, tarkim, Giedriaus Kuprevičiaus „Ant kalnelio“, Kauno himną „Ant žalio kalno“, teko išmokti. Prisiminėme ir senas gražias lietuviškas giesmes „Ave, Marija“ ir „Parvesk, Viešpatie“. Buvo jaudinančiai pakilu ir smagu, nes žmonės per daugel metų jau yra susidraugavę – juos sieja ne tik bendri išgyvenimai, bet ir užsimezgusi bičiulystė“, - įspūdžiais pasidalijo R.Jurgutienė. Šventę nuspalvino tautiniai bei istoriniai šokiai, dalyvius pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris taip pat surengė susitikimą su chorvedžiais. Į šią kelionę iš 21 chorą „Atminties versmė“ lankančio kretingiškio choristo neišvyko tik keli, kurių silpnesnė sveikata. „Tokios išvykos labai reikalingos žmonėms. Stebėjau, kokie jie buvo linksmi kelionėje, kaip moka atsipalaiduoti ir džiaugtis, pamiršę savo amžių. Į kelią mūsiškiai buvo pasiėmę armoniką, tad ligi pat Kauno ir atgal nesiskyrėme su dainomis. O grįždami atgal, sustoję aukščiausioje magistralės vietoje, sušokome ne vieną trankų šokį“, - džiaugėsi choro vadovė. Jos žodžiais, Lietuvos buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorai susibūrė dar 1989 m., o jau 1991-aisiais jie susirinko į pirmąją dainų šventę „Leiskit į Tėvynę“, surengtą Kaune. „Todėl šie metai mūsų chorams yra jubiliejiniai - gyvuojame jau 25-erius metus“, - pasidžiaugė R.Jurgutienė. Dabar kretingiškiai choristai pradės rengtis artėjančiam kasmetiniam buvusių Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąskrydžiui Ariogaloje „Su Lietuva širdy“.
|
|
