Iš „Atžalyno“ - į Valstybinį jaunimo teatrą

Vakar Kretingoje suvaidintame Valstybinio jaunimo teatro režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje Petro Vaičiūno „Patriotai“ vieną iš pagrindinių – Onos - vaidmenį atliko mūsų kraštietė 42-jų Aušra Pukelytė. Aktorė pažintį su teatro menu vaikystėje pradėjo nuo Kretingos kultūros centro teatro-studijos „Atžalynas“.

Valstybiniame jaunimo teatre ir Eimunto Nekrošiaus „Meno forte“ Aušra Pukelytė sukūrė keliasdešimt įspūdingų pagrindinių vaidmenų.

Dramatiški vaidmenys - mieliausi

„Į „Atžalyną“ atėjau būdama penktokė, - su dabartine jo režisiere Aukse Antuliene buvome bendraamžės. Abi vaidinti pradėjome pas Algimantą Verbutą: aš buvau gana uždaro būdo ir režisieriaus, prisimenu, iš pradžių prisibijojau“, - smagiai pasakojimą pradėjo A.Pukelytė.

Vieną pirmųjų savo vaidmenų ji saugo atminty ligi šiolei: Kretingoje diplominį spektaklį vaikams „Raudonkepuraitė“ statė Klaipėdos universiteto diplomantė Ema Kelpšaitė, ir skirstydama vaidmenis leido juos patiems pasirinkti. Ji pasirinkusi nežymų paukštuko vaidmenį, o režisierė jai kaip tik paskyrė pagrindinę – Raudonkepuraitės – rolę.

„Mokykloje iniciatyvas slopindavo, o teatre išsyk išvedė į šviesą. Nueiti į teatrą mane paskatino lietuvių kalbos mokytoja Aldona Akinskienė: matyt, įkyrėjau jai per pertraukas, improvizuodama scenas iš populiarių to meto televizijos serialų „Raudonmedžio rojus“, „Petras Kurmelis“. O gal mokytoja tiesiog įžvelgė manyje aktorinius gebėjimus? – svarstė pašnekovė. - Kai atėjau į „Atžalyną“, teatras man leido pabėgti ir pasislėpti nuo kasdienybės, iš vaidmens susikurti savąjį kiautą ir į jį įsilįsti“.

Antra vertus, teatras palaipsniui vadavo iš uždarumo komplekso, ugdė tvirtas moralines bei dvasines vertybes ir mokė į pasaulį žvelgti atmerktomis akimis. Galbūt todėl, aktorė sakė, ligi šiol iš kelių dešimčių sukurtų svariausių vaidmenų Valstybiniame jaunimo, o ligi tol - „Vaidilos“ teatre, dramatiški vaidmenys jai yra mieliausi.

Komandoje – su garsiais režisieriais

Kretingos „Atžalyne“ įgijusi stiprius pradmenis, 1995 m. ji įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, aktorių Algirdo Latėno ir Elvyros Piškinytės vadovaujamą aktorių kursą. Po režisūros studijų vienerius metus dirbo ir Kretingos kultūros centre, o kai naujai būrėsi „Vaidilos“ teatras, išsyk buvo pakviesta dirbti į režisierių Dalios Tamulevičiūtės ir A.Latėno komandą.

„Su jų spektakliais važinėdavome po Lietuvą, - spektaklį vaikams „Panama labai graži“ buvome atvežę ir į Kretingą“, - kalbėjo aktorė.

Nuo 2000-ųjų, iširus „Vaidilos“ teatrui, ji perėjo į Valstybinį jaunimo tetarą, kur dirba ligi šiolei, ir paraleliai yra kviečiama vaidinti į Eimunto Nekrošiaus teatrą „Meno fortas“.

„Su režisieriumi E.Nekrošiumi draugaujam jau du dešimtmečius - nuo 1994-ųjų, vaidinu jo spektakliuose A.Čechovo „Trys seserys“, K. Donelaičio „Metai“, F.Dostojevskio „Idiotas“, „Giesmių giesmė“. Abu pasišnekam apie pajūrį, jo sesuo gyvena Kretingoje ir jis taip pat mėgsta buvoti Palangoje“, - sakė aktorė. Šiuo metu ji tvirtino kurianti vaidmenis net keliuose spektakliuose, kuriuos stato režisierius F.Latėnas: „Vyšnių sodas“, „Pabaigos pradžia“, „Nesistebėk, jei kas nors ateis padegti tavo namus“.

Stiprus ryšys su gimtine

Aktorė neslėpė, jog Kretingos scenoje paskutinįsyk ji bevaidino tik prieš 13 metų – tada buvo atvežę K.Smorigino „Geltonoji neūžauga“.

Tačiau asmeninis ryšys su gimtine Kretinga išlikęs labai stiprus - čia gyvena jos tėvai Adelė ir Jonas Pukeliai, sesuo Rita Retkienė, dirbanti Kretingos meno mokykloje.

„Labai norėtųsi išlaikyti ir kūrybinį ryšį su Kretingą – miestu, kuris buvo kelio į mano gyvenimą pradžia, norėtųsi dažniau atvykti į „Atžalyną“, bendrauti su jaunąja karta, rengti kūrybines dirbtuves, sugrąžinti tai, ką kažkada iš čia išsinešiau. Tačiau laikas labai nedėkingas, o atstumai – nemaži. Kelionių grafikai labai priklauso nuo repertuaro, susitikimus reikia derinti gerokai iš anksto“, - tvirtino A.Pukelytė.

Ji sakė šiandieną esanti dėkinga likimui, atvedusiam ją į didžiąją sceną. „Kartais pagalvoju: jeigu nebūčiau aktorė, gal būčiau gera pedagogė arba gidė. Sykį A. Antulienė atsivežė į Jaunimo teatrą savo atžalyniečius, man teko aprodyti jo užkulisius, pačiai domėtis ir pasakoti pastato istoriją, ir tai dariau su didžiausiu malonumu“, - kalbėjo kraštietė.

Aušros vyras Aleksas Kazanavičius – taip pat Jaunimo teatro aktorius, pora augina dvi atžalas: 15-metį Augustą ir 12-metę Elžbietą. „Bet mūsų vaikai savo tėvų menininkų pėdomis sekti neketina“, - prasitarė ji.

Amerikonizmo banga - ir teatre

„Gyvenimo metų vis daugėja, bet džiaugiuosi, kad darbo teatre pakanka. Šiandieną aplink mus – daug komercijos, popso, makdonaldiško skonio. Amerikonizmo bangos stipriai ritasi per Lietuvą. Jos pasiekė ir teatrą – man ne prie širdies tos visos pigios ir dabar teatruose, pataikaujant masiniam žiūrovų skoniui, statomos komedijos“, - teigė A.Pukelytė.

Į Kretingą ir taip retai teatvykstant valstybiniams teatrams su stipriais pastatymais, ji apgailestavo, jog ir šįkart teatro mylėtojai buvo nuvilti, nes vietoj žadėtos S.Čechovo dramos „Dėdė Vania“, traumą patyrus pagrindiniam aktoriui, buvo atvežta P.Vaičiūno pjesė „Patriotai“.

„Žinoma, tai – klasikinė lietuvių komedija, bet visgi žanras – per lengvas, kad šis kūrinys galėtų pakeisti didingąjį Čechovą“, - įsitikinusi A.Pukelytė, kuri dramoje „Dėdė Vania“ sukūrė Sonios vaidmenį.

*

Svarbesni A.Pukelytės sukurti vaidmenys:

Ledi Ana - V.Šekspyro „Ričardas III“, Sofija Aleksandrovna - A.Čechovo „Dėdė Vania“, Nataša - A.Čechovo „Trys seserys“, Seselė Retčed – D.Vaserman „Skrydis virš gegutės lizdo“, Izabelė – V.Šekspyro „Jei taip, tai šitaip“, Dorotėja – T.Viljams „Piknikas“, Ramunė – J.Marcinkevičiaus “Mindaugas“, Zinaida Savišna – A.Čechovo „Ivanovas“, Dora Baris – J.Cartving „Kelias“, Marija – E.Ehn „Šventųjų gyvenimai“, Mūza – A.Anra „Bestija žydrom akim“.

• Rašyti komentarą (3)