Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 11 %
Naktį3°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Karteniškiai atgaivino senovinę Jurginių tradiciją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
  • 2014-04-25

Vasariška šiluma šventajam Jurgiui, piemenų ir gyvulių globėjui, šiemet pasirūpinus užlieti laukus ir prakalbinti prasikalusius želmenis, karteniškiai skubėjo į Romo Jonučio kaimo turizmo sodybą, kur surengė smagią Jurginių šventę.

Sena lietuvių tautos tradicija – galulauky užkasti duonos, kad būtų geras derlius.

„Nuo seno buvo tikima, kad šventas Jurgis saugo dangaus vartus: jis pasirūpina, kad lietus pagirdytų žemę ir kad saulė derliui šilumą siųstų“, - šventės pradžioje apie seną Jurginių tradiciją ir liaudies šv. Jurgiui priskirtas malones papasakojo Kartenos vidurinės mokyklos mokytoja Arina Prižginaitė bei jai talkinanti mokinė Ina Ruškytė.

Tą dieną šeimininkės kepdavo duoną, o į kepalo vidų įdėdavo kiaušinį. Su duona ūkininkai apeidavo laukus, o galulauky kepalą lauždavo pusiau ir vieną jo dalį užkasdavo į žemę, kad ši išaugintų gerą derlių. Kitą puskepalį padalindavo į tiek dalių, kiek yra šeimynykščių, ir suvalgydavo kits kitam linkėdami skalsos.

Jurginių dieną žmonės nešdavo į bažnyčią sūrį, sviestą, duoną, kad kunigas palaimintų šias gėrybes ir jų nestokotų visus metus.

Anot A.Prižginaitės, Jurginės labai priklausė nuo pavasario orų: jei pavasaris sausas, ši diena buvo vadinama Sausjurgiu, o jei drėgnas – Šlapjurgiu.

Todėl karteniškiai – kultūros darbuotojai ir mokiniai – tądien ir pasistengė persikelti į tų laikų Žemaitijos ūkį: skurdžios šeimos vaikai buvo atiduoti piemenauti pas turtingą ūkininką. Įtaigiai šią situaciją suvaidino Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus vadovė Martina Žąsytienė ir meno vadovas Pranas Varkojus bei teatro mėgėjas Zenonas Jurgila, o piemenukus Antanėlį ir Mortą – mokiniai Mantas Lubys ir Jolita Domarkaitė.

Apėję laukus ir užkasę duoną, karteniškiai piemenys vainiku papuošė arklį ir pirmąsyk po žiemos išginė jį į laukus. Per Jurgines žmonės darsyk margindavo kiaušinius ir ridendavo juos pievutėje – karteniškiai šią tradiciją taip pat atgaivino, susinešę margučius – likučius nuo vėlyvų šiųmetinių Velykų stalo.

Šventės kulminacija – ant laužo iškepta kiaušinienė iš visos pintinės šviežių kiaušinių, pagardinta svogūnais ir rūkytais lašinukais. Skanaudami kiaušinienę, susikūrę smagią bendrystės nuotaiką dar ir dainomis bei judriais senoviniais žaidimais, karteniškiai džiaugėsi, kad jų miestelyje vėl atgimė primiršta pavasario šventė.

Šios idėjos sumanytojas P. Varkojus bei jam talkinusi M.Žąsytienė pasidžiaugė, kad šventė buvo itin įtaigi todėl, kad į erdvią savo kaimo turizmo sodybą juos įsileido R.Jonutis, o atitinkama aplinka leido inscenizuoti ganiavos pradžią: vaikams pakinkyti ir vainikuoti ponį, kieme atpažinti naminius paukščius.

„Smagu, kad galiu pasitarnauti bendruomenei. Juk šiandieniai vaikai nebemato tikrų kalakutų, paršiukų ar arklio. Galėdami vaidinti būdami tikroviškoje aplinkoje, jie tarsi persikelia į tuos senus laikus ir labiau suvokia, kaip gyveno jų protėviai“, - kalbėjo sodybos šeimininkas.

Karteniškiai taip pat pagerbė ir vienintelį šventės dalyvį varduvininką karteniškį Jurgį Barisą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas