Ar nacionalinės gėlės puoš viešąsias erdves

Kretingos miestas kasmet atėjus pavasariui pražysta įvairiaspalvėmis gėlėmis. Tai džiugina miestiečių bei miesto svečių akis. Bene svarbiausia miestą puošiančių augalų funkcija yra dekoratyvinė, tačiau jie gali būti ir tautiškumo skleidėjai.

Šį pavasarį Kretingos miesto centras pražydo geltonai.

Kretingos rajono administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad artimiausiu metu bus pateikti siūlymai visoms Kretingos rajono biudžetinėms įstaigoms puošiant savo aplinką pirmenybę teikti nacionaliniams augalams.

Anot vieno iš idėjos įkvėpėjų Kretingos rajono tarybos nario Povilo Turauskio, Kretingos rajono viešąsias erdves – mokyklas, muziejus, kultūros centrus - turėtų puošti nacionalinės gėlės: „Būtų tikrai gražu, kad, pavyzdžiui, prie mokyklų žydėtų rūtos, ramunės, nasturtai. Į darželių priežiūrą įtraukiant ir mokinius būtų puoselėjamos etnografinės tradicijos. Šiuo metu esame labai sueuropėję, ne tik gėlės visur vienodos, bet ir maistas to paties skonio.“

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorės Renatos Surblytės politikų mintys dar nepasiekė. Tačiau ji minėjo, kad pernai rudenį buvo iškelta idėja, jog reikia atsižvelgti į Kretingos miesto herbą ir rinktis baltos bei mėlynos spalvos gėles. „Man svarbiausia - kad šią vasarą Kretingos centre būtų gražu. Dabar pradėjome sodinti geltonos ir mėlynos spalvos našlaites Rotušės aikštėje. Jas įsigijome iš Kretingoje prekiaujančių gėlių pardavėjų už palankiausią kainą. Gėles parankiau pirkti iš vietinių, kad pristigus galėtume dar įsigyti tos pačios rūšies. Planuodami miesto apželdinimą, stengiamės neviršyti praėjusių metų biudžeto. Nužydėjus pavasariniams augalams, sodinsime vasarinius. Yra planuojama sodinti ir daugiamečių, ilgai žaliuojančių augalų, kad, keičiant vienus želdinius kitais, miesto centre nebūtų tuščių plotų.“ Siūlymą viešosiose erdvėse sodinti nacionalinius augalus R. Surblytė priima teigiamai. Anot jos, svarbu išsiaiškinti, kokie augalai tai atspindi, įvertinti jų auginimo sąlygas, reikalingą priežiūrą.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sakė, kad idėją sodinti lietuviškus augalus vertina palankiai. Tačiau, anot jos, būtina žiūrėti į visumą: „Aš nemėgstu kraštutinumų, kad būtent turi būti tik lietuviški augalai – viską reikia derinti: skverai turi vienokius reikalavimus, parkai - kitokius. Apželdinimą būtina pritaikyti prie pastato funkcijos ir esamos situacijos. Kas derės prie Amatų centro, visiškai netiks Savivaldybės aplinkai. Žinoma, prie Nepriklausomybės paminklo tikrai puikiai atrodytų rūtų gyvatvorė. Tačiau reikia nepamiršti, kad lietuviškos gėlės - ne tik rūtos, bet ir lelijos, flioksai.“

Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė nemano, kad augalai yra tinkamas būdas ugdyti pilietiškumą. „Gimnazijos aplinkos nesiejame su pilietiškumu. Žinoma, esame papuošę gimnazijos teritoriją įvairiais augalais, manau, kad to ir užtenka. Specialiai daromi dalykai nėra priimtini. Pagarba savo tautai turi natūraliai formuotis šeimoje, taip pat mokykloje. Aš, kaip vadovė, esu patenkinta pilietiškumo ugdymu gimnazijoje.“

Anot Pranciškonų gimnazijos direktoriaus Leono Šidlausko, bet kurios idėjos, skirtos aplinkos puoselėjimui, yra sveikintinos. Tačiau jas reikia priimti kūrybiškai – būtina įtraukti ir mokinius. Tai puiki proga išsiskirti, parodyti savimonę.

Klaipėdos botanikos sodo direktorės

Rūtos Onos Žadeikienės komentaras:

- Būtina atskirti, kurios gėlės yra etnografinės, o kurios - nacionalinės. Etnografinės gėlės yra žinomos nuo seniausių laikų. Jas žmonės augindavo savo darželiuose arba gėlės pačios pasisėdavo vėjui atnešus sėklas. Tai gali būti net ir rožės, kurios būdavo auginamos Lietuvos didikų dvaruose. Nacionalinės Lietuvos gėlės nėra tiksliai įvardintos, tačiau botanikai dažnai diskutuoja, kad pretendentai galėtų būti bijūnai. Mieste susodinus vien etnografines gėles, ypatingo efekto pasiekta nebūtų, joms dažniausiai reikia daug erdvės bei atramų. Reikėtų imti pavyzdį iš užsienio valstybių ir miestų erdvėse įrengti augalų „mixus“. Viename plote galėtų augti ne tik įvairiausios gėlės, bet ir pomidorai, bulvės, burokėliai – visi šie augalai yra skirtingų aukščių ir spalvų, augdami greta jie sudarytų nenuobodžią harmoniją. Žinoma, galima tam tikrą žemės plotą mieste skirti būtent etnografiniams augalams, tokiems kaip smidrai, bijūnai, pelėžirniai, flioksai, o greta jų pastatyti informacinę lentelę su augalų aprašu. Tai atliktų ir šviečiamąją funkciją.

Agnė ABELKYTĖ

• Rašyti komentarą (5)