|
|
|
Iš užmaršties prikelta „Velykų boba“
Artėjant šventoms Velykoms, Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre kretingiškės buvo mokomos išsikepti „bobą“– pyragą, be kurio, pasak Muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos Nijolės Vasiliauskienės, dar XX amžiuje neapsieidavo nė viena reikšminga lietuvių šventė.
„Bobas“, žemaitiškai vadinamas „babkomis“, kaip puošmeną ir gerovės simbolį dėdavo vestuvių, krikštynų ar Velykų stalo viduryje, taip kaip dabar dedami tortai. Pasak etnografės, „babkos“ būdavo kepamos specialiuose moliniuose induose arba kibiriukuose. Iš molinio indo kepinį išimti būdavo nelengva, kartais tekdavo ir sudaužyti. Kuo „babkos“ pavykdavo gražesnės, aukštesnės, nesukritusios, tuo geresni bus metai, didesni derliai, nereikės badauti, o pati šeimininkė bus gerbiama. „Babkas“ puošdavo džiovintais vaisiais, spalvotais žirniukais, aguonomis, kurios taip pat lėmė turtus ir net meilę, jei jomis pabarstyto gardėsio paragaus šeimininkei patinkantis vyras. N. Vasiliauskienės teigimu, šventų Velykų rytą „babkos“ būdavo nešamos į bažnyčią pašventinti. Šventiniai pusryčiai prasidėdavo nuo gurkšnio šventinto vandens ir nuo gabalėlio pyrago, beje, pjaustomo per visą ilgį. Tik paskui buvo kulamasi margučiais. Į Tradicinių amatų centrą susirinkusios moterys pasidalijo savo įdomiais prisiminimais. Buvusi ilgametė vaistininkė kretingiškė Magdalena Stoškienė, kilusi nuo Beržoro prie Platelių, papasakojo, kad jos mama „babkai“ kepti turėjusi iš šono atidaromą metalinę formą. Ji buvusi tokia aukšta, kad pastatyta į krosnį netilpdavusi, tekdavę kepti paguldžius ant šono. Pyragas būdavęs ne šiaip paprastas mielinis, o riebus, gausiai pagerintas sviestu, grietinėle. Jei šių produktų pritrūkdavo, įdėdavo kiaulės taukų. Kurmaičių pradinės mokyklos mokytoja Ina Česnavičienė prisiminė tris kretingiškes seseris Suchaneckaites, gyvenusias buvusiame ūkvedžio name, kuriame veikė ir Kretingos tarybinio ūkio-technikumo vaikų darželis. Viena seserų – Elena – kasmet prieš Velykas kepdavusi „Velykų babką“, po patalpas skleidusią gardžiausius kvapus. „Babkos“ receptų būdavo įvairių: vienos - gardintos razinomis, kitos – šafranu. Jei kuri šeimininkė norėdavo išsikepti margą – įberdavo kakavos. Kai kurios įdėdavo sluoksnį smulkintos ruginės duonos. * „Bobos“ (žemaitiškai „Babkos“) receptas: 200 g sviesto, 8 kiaušiniai, žiupsnelis druskos, 30 g mielių, 4 stiklinės miltų, 1 stiklinė grietinėlės, 1 stiklinė cukraus, 0,25 stiklinės pieno. Galima įdėti razinų, aguonų. Didesnei „babkai“ iškepti visko reikės dvigubai. Į pašildytą pieną sudėti mieles ir šaukštelį cukraus, laukti, kol pakils. Išmaišyti cukrų su sviestu iki baltumo. Į gautą masę įmušti vieną kiaušinį, gerai išplakti, tada įmušti kitą – vėl išplakti ir t. t., kol bus kiekvienas atskirai išplakti visi kiaušiniai. Tada supilti grietinėlę, persijotus miltus ir vėl gerai išplakti. Supilti į kibirėlį ar kitą aukštą indą, kepti 1 valandą (priklausomai nuo dydžio). Glajui: 100 g miltelinio cukraus, 2 šaukštai citrinos sulčių. Išplakti, pilti ant pyrago, papuošti džiovintais vaisiais, riešutais.
|
|
