|
|
|
Valstybės palikta už borto
Dvylika vaikų užauginusiai ir į savarankišką gyvenimą dorais žmonėmis juos išleidusiai 63-jų erlėniškei Stanislavai Gedvilienei vis dar užkirstas kelias į II laipsnio valstybės pensiją, nes 7 jos vaikai gyvena užsienyje, ir motinai sudėtinga surinkti visų charakteristikas. Neturi savų darbdavių „Dešimties vaikų charakteristikas turime, bet dviejų trūksta ir nėra kas jas parašo. Mano duktė Živilė su šeima gyvena Airijoje: jos vyras dirba, o ji namuose augina 3 mažamečius vaikus. Dokumento neatsiunčia ir sūnus Andrius: jis gyvena Anglijoje, bet neturi nuolatinio darbo“, - kalbėjo S. Gedvilienė. Tam, kad 5 ir daugiau vaikų pagimdžiusi ir dorai juos užauginusi motina galėtų gauti II laipsnio valstybinę pensiją - 400 Lt, ji privalo susirinkti visų savo vaikų charakteristikas. O šios siunčiamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, - iš ten ir ateina sprendimas, skirti motinai valstybės pensiją ar ne.
Įprastai asmens charakteristiką rašo jo darbdavys, jeigu asmuo nedirba – seniūnija. Užsienyje gyvenantiems - taip pat darbdavys arba lietuvių bendruomenės atstovai. Nepaisant, 5 -12 ar daugiau vaikų užaugino motina, jeigu bent vieno charakteristikoje pažymėta, jog jis yra ar buvo teistas, arba gyvena asocialiai – motina valstybinės pensijos negauna. Toks yra įstatymas. „Juk vaikai ne pramogauti, o užsidirbti į svečią šalį išvažiavo: Živilė nevaikšto po bendruomenes, nes nebūtų kam palikti vaikų. Andrius suaugęs, aš nebegaliu reguliuoti jo gyvenimo ir išsireikalauti, kad atsiųstų pažymą. Ligi pilnametystės visais vienodai rūpinausi, nė vienas nenuklydo nuo doros kelio, bet dabar aš už juos jau nebeatsakau“, - įsitikinusi daugiavaikė motina. Mano, kad biurokratai tyčiojasi Vyriausioji Stanislavos duktė 42-jų Ingrida Pociuvienė pasakojo, jog jų mama visą gyvenimą sunkiai dirbo melžėja Vydmantų ūkyje, ir iš valstybės jokių pašalpų niekada neprašė. Dabar jos tėvai gyvena Erlėnų kaime, Imbarės seniūnijoje, ir motinai tenka prižiūrėti sunkią negalią turintį tėvą. „Mes visąlaik rūpinomės vieni kitais: kai mama išeidavo į darbą, vyresnieji prižiūrėdavome mažuosius. Visi vydmantiškiai žinojo, kad buvome „kruvini darbininkai“: eidavome ūkininkams daržus ravėti, kopūstus rauti, kad tik kapeiką užsidirbtume. Mokykloje jokio nemokamo maitinimo negavome, nebuvome pratę prašinėti. Tik dabar pradėjau mamą įkalbinėti, kad ji turi pasiimti iš valstybės tai, kas teisėtai priklauso“, - Ingrida įsitikinusi, kad jos mama pati sau gyvą paminklą jau yra pasistačiusi. Tik dabar iš jos tyčiojasi biurokratai. „Ne tik pinigų už papildomą vaiką, jei motina pagimdė daugiau, kaip 5 vaikus, neprideda, bet ir pensijos neskiria, jeigu motina eina sąžiningu keliu, - I.Pociuvienė neslėpė, kad ją piktina dabartinė tvarka. - Kas gali patikrinti, ar teisingus dokumentus atsiunčia iš užsienio. Gal koks paprašytas „babajus“ uždėjo savo „kebabinės“ antspaudą, o Lietuvoje tuo raštu patiki. Turėtų žiūrėti, kaip motina užaugino vaikus: mūsų mama nė vieno neišbarstė po valdiškas įstaigas ir valstybei neužkrovė naštos. Bet išeina taip: valstybė neketina padėkoti motinai už užaugintus jos piliečius, tik žiūri, kaip išsisukti, kad tik nepridėjus prie varganos pensijos kokio papildomo lito“. Pati 4 vaikus užauginusi I. Pociuvienė tęsė mintį: „Net jeigu vienas didelio būrio vaikų būtų teistas, argi motinai mažiau dėl to skaudėtų? Juk teistumui praėjus asmuo gali net į Seimą kandidatuoti, o daugiavaikė motina į valstybės pensiją – ne. Kažkokie žiaurūs įstatymai“. Seniūnijos kratosi atsakomybės I. Pociuvienė tvirtino, jog su savo dukra Simona surašiusios raštą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad padėtų jų šeimai, - atsakyme buvę nurodyta, jog pagelbėti turėtų Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius. Moterys sakė, jog jau apvaikščiojo „kryžiaus kelius“: kreipėsi į Kretingos kaimiškąją ir Imbarės seniūnijas bei Kretingos rajono Socialinių reikalų ir sveikatos skyrių, tačiau atsakymas vienas – charakteristikomis turi pasirūpinti patys. „S. Gedvilienė negavo II laipsnio valstybinės pensijos nė tada, kai ji buvo skiriama motinoms už 7 pagimdytus ir dorai užaugintus vaikus, - nes taip pat nesurinko pažymų apie vaikus. Seniūnija negali parengti tų pažymų, nes jos vaikų nepažįstame, - šeima ligi tol gyveno Vydmantuose“, - tvirtino Imbarės seniūnijos socialinės paramos skyriaus specialistė Jadzė Pociuvienė. Imbarės seniūnas Antanas Turauskas ją papildė: „Negaliu rašyti apie žmogų, kurio nepažįstu, juk čia kalba eina apie pinigus – jeigu paaiškėtų, kad asmuo, už kurį aš laidavau, yra įkalintas, teistas ar nesirūpinantis savo vaikais, atsakomybė tektų man. Kitos motinos su savo vaikais susitaria, o čia – kažkoks sudėtingas atvejis“, - svarstė seniūnas. Kretingos seniūnijos socialinės paramos skyriaus specialistė Audra Viskontienė aiškino panašiai: „Gedvilų šeima išvyko iš Vydmantų prieš kokį dešimtmetį, - per tą laiką jų vaikai suaugo, išsibarstė, kas gali žinoti, ką jie dabar veikia. Visi gyvenantys užsienyje, parsiveža pažymas iš ten – 20 mūsų seniūnijos motinų jau susitvarkė dokumentus šiai pensijai gauti“. 58 - tiek Kretingos rajono motinų nuo kovo 1 d. jau yra paskirtos II laipsnio valstybinės pensijos. Į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dar yra išsiųsti 155 motinų dokumentai. * Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė apibūdino: - Stanislavos Gedvilienės atvejis mums žinomas, ji supažindino ir su ministerijos raštu. Norėtųsi padėti moteriai, tačiau įstatymas reikalauja, kad būtų surinktos visų vaikų charakteristikos. Ir tai yra pačios šeimos rūpestis. II laipsnio valstybės pensija yra skiriama tik sulaukus pensinio amžiaus ir išvien su „Sodros“ mokama pensija.
|
|
