Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kraštovaizdį papuošė renovuotas malūnas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2014-03-28

Šią vasarą per Lazdininkų kaimą vykstantys pakeleiviai, kurių dėmesį patraukia vėjo sukamo medinio malūno sparnai, gali stabtelti, užeiti į malūno vidų ir iš viršaus pasigėrėti atsiveriančių apylinkių vaizdais.

Renovacijos darbus kompensavo

Pusiaukelėje tarp Darbėnų ir Šventosios esančio Lazdininkų malūno savininkai klaipėdiečiai 82-jų Ona ir 85-erių Antanas Nausėdos šį istorinio paveldo statinį ėmėsi atkurti 2008 metais.

„Visas statinys buvo sutrešęs, stogas - sukiužęs, nulūžę sparnai, mechanizmai - sugadinti. Atkurti negalėjome bet kaip, nes statinys yra valstybės saugomas paveldo objektas. Tad darbus vykdėme etapais. Didžiąją dalį lėšų statiniui renovuoti skyrė Kultūros paveldo departamentas. Renovacija iš viso kainavo 134 tūkst. Lt, paveldosauga mums sugrąžino per 90 tūkst. Lt – apie 70 proc. nuo bendros sumos“, - kalbėjo A.Nausėda.

Keturių aukštų malūno plotas – 500 kv. m.

Pasak malūno šeimininko, pradėjus renovaciją, stogą teko kloti net dukart: prieš kelerius metus, užklojus stogą nekokybiškomis skiedromis, šioms džiūstant, buvo susidarę tarpai - stogas tapo nebe sandarus. Patiems teko ieškoti, kas gamina senovines medžio skiedras, kas iš išdžiovintos medienos išpjaus lenteles malūno šonams apkalti. Teko ieškoti ir cinkuotų vinių medienai kalti.

Pernai malūne buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, iš išorės pritvirtinta paminklinė lenta.

„Malūno viršuje įrengėme 3 langus – visus į skirtingas puses, kad žmonės galėtų pasigrožėti skirtingais vaizdais: iš vakarų jau galima įžvelgti jūros tolius, iš rytų – Darbėnų miestelį, o iš šiaurės – Japonišką sodą ir Baltų mitologijos parką. Visi norintys patekti į vidų, raktą gali gauti pas mūsų kaimynę Joaną Rusienę, gyvenančią priešais malūną“, - nurodė šeimininkas.

Ką O. ir A.Nausėdos yra numatę malūne ateityje, šeimininkai neslėpė, jog tai jau nebe judviejų rūpestis: „Jau nebe mūsų amžiui kažką planuoti, paliksime sūnui Gitanui ir dviem anūkėms spręsti: gal įkurdins ten salę pobūviams ar aplinkui įrengs kaimo turizmo sodybą“.

Malūnas tarnavo ir kolūkiui

Lazdininkai – tai Onos Končiūtės-Nausėdienės tėviškė. Ir senąjį vėjo malūną įsigijęs jos tėvas Jurgis Končius. Moteris atmena giminę pasakojant, kaip jos tėvas 1907 m. su broliu Juozu buvo išvykę dirbti į Ameriką, dešimt metų liejo prakaitą anglies kasyklose. Grįžęs į tėviškę pirko žemės, o apie 1925 m. – malūną iš vietinio Kazio Lenkauskio, kuris šį buvo įsigijęs iš Darbėnų žydo vaistininko Švatelio. Toks pirkinys anuomet kainavęs 400 karvių.

Manoma, kad malūnas jau buvęs naudotas, tačiau geros būklės: jam tekę supilti naujus pamatus, dalimis surinkti, sukonstruoti, sumontuoti girnas.

„Turėti malūną anais laikais buvo labai rimtas reikalas. Tačiau giminėje pasakojama, kad tėvukas niekad nesipuikavo šiuo verslu prieš kitus. Yra išlikę įrašų knygos, kad ne vienam kaimo žmogui miltų jis duodavęs „ant borgos“, - pasakojo A.Nausėda.

O ir patį malūną per vėtras tekdavę šeimynai saugoti dieną - naktį, kad pakilęs vėjas nenuplėštų sparnų ar nenuneštų visos malūno kepurės.

Malūnas tarnavo kaimo žmonėms ir atsiradus kolūkiui: J.Končius iš jo nesitraukęs ligi pat savo mirties 1956 m. – savame malūne jis dirbęs ūkio malūnininku.

Nuo 1979 m. malūnas buvo apleistas, kol Ona Nausėdienė po Nepriklausomybės atkūrimo atgavo nuosavybės teises į jį, ir paveldėtojai ėmėsi veiklos prikelti šį pajūrio kraštovaizdį puošusį statinį naujam gyvenimui.

*

Pagal nuo 2006 m. veikiančią kompensavimo programą valstybė privatiems kultūros paveldo savininkams kompensuoja dalį asmeninių lėšų, skirtų įvairiems jų valdomų objektų tvarkybos darbams.

Kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc. Avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc., tiek pat – ir projektavimo darbai.

Tačiau itin sparčiai nykstančiam mediniam paveldui, kokiam priskirtas ir XIX a. Lazdininkų vėjo malūnas, visi minėti darbai yra kompensuojami iki 70 proc.

Norint atsiimti dalį investuotų lėšų, būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės ir kad jis būtų prieinamas visuomenei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas