|
|
|
Brakonierius baudžia, lizdų ardytojų - ne
Šią savaitę į Lietuvą masiškai sugrįžta gandrai. Tačiau viena gandrų šeimyna savo įprastų namų Juodupėnų kaime nebesuras, nes prieš keletą dienų elektrikai jų lizdą paprasčiausiai sunaikino, tuo papiktindami šio kaimo žmones.
Tikėjosi, kad gandralizdį perkels Juodupėnų kaimo gyventojas Antanas Turauskas pasakojo, kad žmonės stebėję ir džiaugęsi, kai prieš ketverius metus gandrų pora jų kaime ant elektros stulpo, netoli parduotuvės, pradėjo krautis lizdą. „Kas pavasarį ta porelė sugrįždavo. Jau pačioj pradžioj informavau elektrikus, kad atvažiuotų ir iškeltų stiebą viršum stulpo – juk visoj Lietuvoj taip buvo daroma, bet jie nereagavo. O šiemet po audros žiūriu – žabais apkritę laidai. Vėl paskambinau į Elektros tinklus. Ir ką sau galvojat – atvažiavo ne sutvarkyti, o nuversti lizdą“, - piktinosi A.Turauskas. Jam pritarė Jonas Drakšas: „Lizdas buvo mano uošvės Rasutės Buivydienės sklype. Ardydami lizdą, elektrikai dar prigrasino moteriai – jei būtų užsidegę laidai, būtumėt mokėję baudą. O mes juk todėl ir skambinome elektrikams, kad jie pasirūpintų pašalinti lizdą nuo atramos, o ne sunaikintų jį. Mačiau, kad ties Raguviškiais viršum stulpų iškelti specialūs paaukštinimai, to paties tikėjomės ir savo kaime“, - kalbėjo vyras. A.Turauskas sakė pasipiktinęs tokiu elektrikų poelgiu, vėl skambinęs į Elektros tinklus ir pagrasinęs iškviesti aplinkosaugininkus: „Juk ardyti lizdus draudžia įstatymas. Neseniai Kretingos rajone brakonierius tūkstantinėmis baudomis nubaudė už pagautas lydekas, o naikinti paukščius – galima? Išeitų, kad žuvis Lietuvoje saugome, o gandrų – ne?“ Įrengė specialias platformas Lietuvos ornitologų draugija ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas išvien su bendrove LESTO trejus metus – nuo 2009 iki 2012-ųjų – vykdė Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Baltojo gandro apsauga Lietuvoje“. Pagal šį projektą ant elektros stulpų susuktų gandralizdžių vietoje energetikai šalyje įrengė 3 tūkst. 260 specialių metalinių platformų, iš jų Klaipėdos regione – 552, kurias gandrai pripažino ir ant jų sukrautuose lizduose perėjo. „Ant elektros stulpų esantys lizdai kelia didžiulę grėsmę – trikdo energijos tiekimą, jų ekskrementai sukelia laidų koroziją, o taip pat nesaugu ir patiems paukščiams. Buvo pastebėta, kad net 62 proc. gandrų perimvietėms pasirinkę būtent elektros linijų atramas, todėl skubiai ir buvo įgyvendinta ši priemonė. Nuo šiol lizdus ant specialių platformų perkeliame tik tais atvejais, kai vykdome kapitalinį remontą, arba tais atvejais, kai lizdas akivaizdžiai trikdo energijos tiekimą“, - kalbėjo bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys. Iškelti tokią platformą, pasitelkus bokštinį kraną, kainuoja apie 1 tūkst. Lt. Tačiau jis negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl elektrikai išdraskė gandralizdį Juodupėnuose: „Galbūt linijose buvo šalinami defektai. Pagal elektros tinklų apsaugos taisykles ant atramų negali būti jokių lizdų. Ornitologai pataria paieškoti gandrams saugių vietų – medinių stulpų, stoginių, nudžiūvusių medžių“. Kovų taip pat nebenaikina Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys įsitikinęs, jog energetikai negalėjo draskyti lizdo, o privalėjo perkelti jį į saugią vietą. „Baltasis gandras yra saugoma rūšis, įrašyta į ES direktyvas. Kadangi Lietuvoje baltųjų gandrų populiacija yra ypač gausi – šalyje peri per 20 tūkst. porų ir tai sudaro maždaug dešimtadalį pasaulinės populiacijos – paskelbti saugomų teritorijų nėra prasmės. Gandrų populiacija Lietuvoje vis gausėja, tačiau tai nereiškia, kad gandrus ar jų lizdus galima naikinti. Atvirkščiai - pagal LR įstatymus tyčia naikinti ar pažeisti lizdą, naikinti kiaušinius yra draudžiama. Jei lizdas kelia grėsmę žmonių sveikatai ar daro žalą, jį galima perkelti nuardant ir įrengiant pagrindą lizdui saugioje vietoje“, - akcentavo ornitologas. Kretingiškiai taip pat pastebėjo, kad Pastauninko parke intensyviai lizdus suka kovai. Jie baiminasi, kad kovai dergs naujai tvarkomame parke. Tačiau V.Jusys paneigė jų nuogąstavimus: „Kovai, skirtingai nuo gandrų, Lietuvoje jau yra nykstantys paukščiai. Dėl žemės ūkio veiklos, kertamų senų medžių ir kažkada vykdyto kovų naikinimo vajaus, jų belikę tik ketvirtis, palyginus, kaip buvo prieš 20 metų. Šį balandį skaičiuosime visus kovus, manome, kad jų Lietuvoje bėra likę tiek pat, kiek ir gandrų – apie 20 tūkst., nors 1985 m. buvo 100 tūkst. šių paukščių. * „Dabar aiškinamės su elektrikais, kodėl sunaikino gandralizdį Juodupėnuose. Tai negali pasikartoti: europinės lėšos platformoms įrengti baigėsi, tačiau pagal įstatymą energetikai privalo perkelti lizdą į kitą vietą“, - tvirtino Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius.
|
|
