|
|
|
Bendros genėjimo formulės nėra
Pavasaris šaukte šaukia į sodus ir daržus. Vienas svarbesnių darbų soduose – vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas, nuo kurio priklauso ir sodininkavimo sėkmė. Kaip nepadaryti klaidų, kaip laiku suspėti ir ką būtina žinoti, priedo „Žemė ir ūkis“ skaitytojams patarė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo dendrologė spygliuočių augalų kolekcijos kuratorė Kristina Baltaragienė.
- Iki kada galima genėti vaismedžius? - Yra dvejopas genėjimo laikas: vadinamasis žieminis, arba pavasarinis, ir – vasarinis. Tinkamiausias laikas genėti sodą – kovas-balandis, bet tai buvo galima padaryti ir anksčiau: svarbu, kad oro temperatūra nebūtų žemesnė kaip 7 ar 10 laipsnių šalčio. Sodą galima genėti iki jam pražystant. Pavasarinis genėjimas skatina vaismedžio augimą, vešlumą, o kad laukiamas vaisius atitiktų veislės ypatybes – būtų reikiamo dydžio, spalvos, skonio ir pan. – vasarą patartina išskabyti išvešėjusius vilkūgius. Juos reikėtų nukirpti visiškai, nebent, atsižvelgus į medžio lają, norėtume užsiauginti naujų šakų. Tada vilkūgiai išretinami, paliekamas tas, iš kurio auginsime naują šaką, - ant tokio vilkūgio būtų patartina kabinti svarelį, kad nauja šaka augtų sodininko norima kryptimi. Užsiauginti naujų medžio šakų dažniausiai prireikia išgenėjus senas obelis – taip atnaujinama jų laja. Iš esmės bendros genėjimo formulės nėra – kiekvienas medis reikalauja individualios priežiūros. Kokias klaidas dažniausiai daro sodininkai, genėdami vaismedžius ir vaiskrūmius? - Pati didžiausia klaida – neaštrūs nepagaląsti įrankiai, kuriais plėšomos arba traiškomos šakos. Tokie įrankiai palieka gilias žaizdas, dėl ko paskui vystosi ligos, ypač – grybinės. Kartais sodininkai nepagalvoja, kad prieš pašalinant stambią šaką, ją reikia įpjauti iš apačios. Kai pjaunama tik iš viršaus, išplėšiamas „liežuvis“ – tokios žaizdos paskui nėra kaip gydyti, ir medžiui padaroma didžiulė žala. - Kada patartina genėti kaulavaisius – vyšnias, slyvas ir pan.? Vieni sodininkai teigia, kad tai reikia padaryti prieš pat žydėjimą, kiti – kad nuėmus derlių. - Genėti kaulavaisius pavasarį prieš žydėjimą nėra labai blogai – svarbiausia, kad nebūtų atšalimo – minusinės temperatūros – grėsmės. Todėl pirma ir reikia išgenėti obelis, kriaušes, vaiskrūmius, tada – kaulavaisius. Mūsų – Botanikos sodo – specialistų nuomone, kaulavaisius geriau genėti nuėmus derlių, tai yra liepą-rugpjūtį. Tad kaulavaisiai tarsi ramiau priima genėjimą, mažiau plinta ligos. - Kokiu intensyvumu – kiekvieną pavasarį ar kas antrą – reikėtų genėti jaunus vaismedžius, ir kokiu – senesnius? Ir iš esmės – ar vaismedžius būtina genėti kiekvieną pavasarį? - Jeigu norime turėti tvarkingą derantį sodą – jį reikėtų genėti kasmet. Jaunas sodas reikalauja minimalaus genėjimo, kurio pagrindinis tikslas – stiprus kamienas ir stiprios šakos, galinčios išlaikyti derlių. Pagal situaciją reikėtų nukirpti jaunų medžių viršūnes, o jeigu jaunas augalas išaugino jų dvi – palikti stipresnę. Atsargiai pakerpami šakų galiukai – atsižvelgiama į pumpurus ir į tai, kokios formos lają norime suformuoti. Seną sodą reiktų genėti kasmet, kadangi senos obelys išleidžia daug vilkūgių, kuriuos rekomenduotina išpjauti kiekvienais metais. - Kas atsitinka, kai nugenėjus vaismedžius, jį „papuošia“ tankių ūglių „šukos“? Kaip jas išretinti ir kada, o gal juos visus reikia vėl išgenėti? - Tos „šukos“ ir yra vilkūgiai, kuriuos išaugina senos obelys. Akcentuoju – visus juos reikia sąžiningai nukirpti iki pagrindinės šakos. - Ar tinkamu laikomas genėjimas, kai obelis ar kitoks vaismedis nugenimas apvaliai – nupjaunant tik viršūnes ir suapvalinant šonines šakas? Ar po tokio genėjimo begalima tikėtis gero derliaus? - Toks genėjimas yra dėl grožio, juolab, kad obelys labai pakančios genėjimui. Apvaliai apkirpę obelį turėsime gražų sodybos ar sodo akcentą, bet toks vaismedis prastai derės. Geriausiai formuoti skėčio formos lają – kai vaismedžio viršus yra stipriai genėtas, o besileidžiančios šakos praretinamos. Tada lajai atiteks kuo daugiau saulės, ir toks vaismedis gausiai derės. - Kaip teisingai reiktų genėti vaiskrūmius – juoduosius serbentus, agrastus, raudonuosius bei geltonuosius serbentus: kurias šakas reiktų palikti, kurias – išpjauti? Kokie šio darbo terminai? - Nieko nenutiks, jeigu agrastą praretinsime ir kažkiek išsprogusį. Genint juoduosius serbentus, iki pat apačios reikėtų išpjauti 4 metų senumo šakas, taip pat – pajuodusias, ligotas, apsilaupiusias, išlinkusias, ir palikti 10-12 tvirtų gražių šakų. Jeigu kuri nors šaka šovė į viršų – ją galima pritrumpinti: juodieji serbentai pakantūs genėjimui. Tačiau taip negalima genėti raudonųjų ir geltonųjų serbentų, kurie derlių veda ant 3-4 metų senumo šakų. Genint šiuos serbentus reikia palikti įvairios brandos šakų, o iškirpti visiškai pasenusias. Mūsų žmonės linkę virvėmis surišti serbentų krūmus – taip daryti nereikėtų: surišus krūmą prasčiau cirkuliuoja oras, ir taip labiau plinta grybinės ligos. Serbentus geriausia paremti karkasais. - Kada reikia baltinti sodą? - Rekomenduočiau šį darbą padaryti rudenį, nukritus lapams. Prieš baltinant medžius, būtina aštresniu audiniu ar šepečiu nuvalyti žievę – pabiros tekrinta ant patiestos plėvelės. Baltinti sodą geriau sausu oru. Rudeninis baltinimas apsaugos vaismedžius nuo kaitrios saulės, kurios jau būna ir sausį, ir vasarį. Kaitri saulė įšildo kamieną, dėl temperatūros skirtumo atšoka žievė, o tai kenkia medžiui. Patartina baltinti ne tik kamienus, bet ir storesnes apatines šakas. Dabar, pavasarį, sodo baltinimas prasmės kaip ir neturi. Būna, kai žmonės nubaltina ir dekoratyvius medžius – to daryti nereikėtų. - Kada genimi sodybą puošiantys spygliuočiai, jeigu jie išvis genimi? - Pavasarį rankos labai niežti viską kirpti, genėti, taip pat – ir spygliuočius, tačiau dabar – geriau neskubėti, o sulaukti vasaros. Pavasarį spygliuočiai sakuojasi – juos nukirpus prie žemesnės temperatūros šie medžiai nebeišgydo savo žaizdų. Dėl šios priežasties nepatarčiau netgi karpyti tujų gyvatvorių. Vasaros pradžioje galima genėti egles, kukmedžius, maumedžius, kadagius, egles – visa, ką norime apretinti, neleisti plėstis. Visžalius augalus, pavyzdžiui, rododendrus, mahonijas, buksmedžius, galima genėti pavasarį, iškarpant senas, sausas šakas, kad atželtų nauji ūgliai. * Pasodinus jauną medį jį būtina pririšti. Tačiau Klaipėdos universiteto Botanikos sodo specialistai nerekomenduoja medžių rišti sintetinėmis virvėmis – jos nubrūžina kamieną, atsiranda žaizdų, kartais – netgi įauga į medžio žievę ir gali užsmaugti augalą. Nugenėjus sodą patariama patręšti vaismedžius iki 5 metų. Vėliau jau sodo tręšti nebūtina.
|
|
