Geriausi krašto kūrėjai – į „Aukso vainiką“

Užvakar Kretingos muziejuje buvo susirinkęs brandžiausias pajūrio tautodailės kūrėjų žiedas: buvo atrinkti 3 laureatų darbai į jubiliejinį – dešimtąjį – respublikinį liaudies meno konkursą „Aukso vainikas“. O visų apdovanotųjų kūrėjų darbai bus eksponuojami per vasarą įvyksiančią Respublikinę dainų šventę.

Į respublikinį tautodailės konkursą „Aukso vainikas“ iškeliaus kretingiškio kryždirbio Tado Šorio darbai.

Geriausius pajūrio krašto tautodailininkų kūrinius, kurie ligi balandžio vidurio eksponuojami Kretingos muziejaus salėse, atrinko ir įvertino tautodailės žinovų komisija: Liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė, vyriausioji specialistė Alė Počiulpaitė, Lietuvos tautodailės sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas ir Žemaitijos skyriaus vedėja Vida Šmitienė bei menotyrininkas Petras Šmitas.

Trečiosios vietos vaizdinės grafikos srityje už raižinius buvo skirtos salantiškei Danutei Pučkorienei ir palangiškei Irenai Kvedarienei, o už taikomąją dailę – kretingiškiui juvelyrui Tadui Šoriui. Antroji vieta už vaizduojamosios dailės kūrinius atiteko šilutiškei karpinių meistrei Rūtai Čiuželienei, o už taikomosios dailės – kretingiškiui kaukių kūrėjui Adolfui Viluckiui.

Pirmosios dvi vietos išimtinai buvo paskirtos už taikomosios dailės kūrinius: Vytautui Raukčiui iš Šilutės – už originalią vestuvinių sietynų kolekciją ir palangiškei Teresei Žulkienei – už senovines žemaitiškas lovatieses.

Už kryždirbystės tradicijų puoselėjimą pirmoji vieta taip pat atiteko T.Šoriui - jis, beje, buvo nominuotas geriausiu Klaipėdos apskrities meistru.

Pirmųjų vietų laimėtojai ir pateko tarp geriausiųjų šalies tautodailininkų, kurių darbai susirungs jubiliejiniame „Aukso vainike“.

Nominacijas paskelbusi T.Jurkuvienė pastebėjo, kad Žemaitijos krašto meistrai yra labai kūrybingi ir išradingi, tačiau jie neišnaudoja viso potencialo – jų darbai dažnai lieka nepastebėti specialistų ir deramai neįvertinti.

„Žemaičiams lengviau ąžuolą „sugraužti“, negu nufotografuoti kryžių ir pristatyti jį į parodą. O Kretingos kraštas yra išskirtinai turtingas kryždirbių darbų – tuo galima įsitikinti važiuojant prošal“, - kolegę papildė A.Počiulpaitė.

Ji labai džiaugėsi, kad Kretingoje atgimė senovinė grafika ir po surengtų seminarų ja susidomėjo tautodailininkai. Kretinga, kaip ir prieš kelis šimtmečius, vėl tampa tradicinių medžio raižinių centru.

J.Rudzinskas pastebėjo, jog tai, kad tautodailės kūrėjai galėjo susirinkti draugėn, jau yra vertybė. Anot jo, tautodailininkai Lietuvoje atlaikė sunkiausius laikus, patys rengia parodas, pinigų už tai neimdami, nors už sales tenka susimokėti. Tačiau tai, kad geriausi kūrėjų darbai bus eksponuojami Dainų šventėje, reiškia, kad garsas apie Lietuvos tautodailės kūrėjus pasklis po pasaulį.

Jis taip pat pažymėjo, jog yra labai svarbu, kai aplink pasaulis blizga, mirga menkaverčiais daiktais, kad Liaudies kultūros centras, paklojęs tvirtus meno vertybių puoselėjimo pamatus, išlaiko liaudies tradicijas.

• Rašyti komentarą (2)