|
|
|
Politikus vėl prikaustė švietimo reikalai
Kretingos rajono savivaldybės taryba tapo ypač dėmesinga rajono švietimo sričiai: keturis mėnesius rengtus mokyklų tinklo pertvarkos plano pakeitimus, kuriems vasario mėnesį politikai iš esmės jau buvo pritarę, vakar vėl buvo siūloma keisti: nuo ateinančio rugsėjo Marijono Daujoto mokyklai leisti formuoti ne vieną - dvi, o tik vieną devintąją klasę, atsisakyti savarankiškos mokyklos Rūdaičiuose atkūrimo. Metė politinių interesų šešėlį Vakar įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje politikams svarstyti pateiktame sprendimo projekte dėl Kretingos Marijono Daujoto mokyklos klasių komplektų 2014-2015 mokslo metams formavimo buvo numatytos 1-2 devintos klasės. Šiam sprendimo projektui jau buvo pritarusi darbo grupė (sudaryta iš rajono politikų, mokyklų vadovų, Švietimo skyriaus specialistų), kuri dirbo net 4 mėnesius. Vieno - dviejų – pagal poreikį – devintų klasių komplektų skaičiui ankstesniame posėdyje po ilgų diskusijų (jose dalyvavo ir Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos bei Jurgio Pabrėžos gimnazijos atstovai) pritarė ir Savivaldybės taryba. Tačiau vakar tarybos narys Konstantinas Skierus pasiūlė sprendimo projekto esminį pakeitimą – Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai palikti tik vieną devintą klasę ir taip sustiprinti Jurgio Pabrėžos gimnaziją mokiniais, kurie į ją ateitų iš Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos. Jam pritarė kolega Almantas Skruibys. Jis aiškino, jog Kretingoje yra keturios mokyklos, iš jų – trys Savivaldybės: Marijono Daujoto, Simono Daukanto pagrindinės ir Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija bei viena privati – Pranciškonų gimnazija. „Konkurencija turėtų būti tarp privačios ir Savivaldybės mokyklų. Konkurencijos dėl mokinių tarp Savivaldybės mokyklų skatinti nereikėtų. Jos tarpusavyje turi konkuruoti dėl mokymo kokybės. Marijono Daujoto mokykla turi tapti stipria progimnazija“, - teigė politikas, taip pat pabrėžęs, jog būtina stiprinti Jurgio Pabrėžos gimnaziją. Bandymas keisti sprendimo projektą papiktino darbo grupės ir tarybos Švietimo komiteto narį Darių Petreikį. „Marijono Daujoto mokykla turi mokinių žemesnėse klasėse dviem devintoms klasėms sudaryti. Darbo grupė irgi tą įvertino ir pateikė išvadą leisti steigti 1-2 devintas klases. Posėdžio metu pateikiamas esminis siūlymas (apie K. Skieraus pasiūlymą, - aut. past.), kurio nežino net tarybos Švietimo komitetas. Kreipiuosi į tarybą ir prašau gerbti darbo grupės žmonių atliktą darbą ir naujo pasiūlymo nesvarstyti“, - teigė ir reikalavo D. Petreikis. Jo pozicijai pritarė tarybos nariai Saulius Šopaga, Alvydas Jonaitis, mero pavaduotojas Vytautas Ročys. „Marijono Daujoto mokykla jau turi 58 prašymus su tėvų parašais priimti jų vaikus į mokyklos devintą klasę. Septyni mokiniai prašosi iš Simono Daukanto mokyklos, o priimti galės tik du iš jų. Dar kiti iš Simono Daukanto mokyklos prašosi į Vydmantų vidurinę mokyklą. Kodėl jie nebėga į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją? Prievartos būdu jų ten nesuginsime“, - kalbėjo V. Ročys. J. Šopaga irgi buvo įsitikinęs, jog atėmę iš Marijono Daujoto mokyklos vieną devintą klasę, Jurgio Pabrėžos gimnazijos politikai nesustiprins. „Kas politikams davė teisę spręsti už tėvus, kur jų vaikai turėtų mokytis?“ - retoriškai klausė A.Jonaitis. Meras Juozas Mažeika bandė švelninti situaciją pastebėjimu, kad mokyklų steigėjo – Savivaldybės - pareiga yra reguliuoti mokinių srautus. Tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius pripažino, jog atimti iš Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos galimybę formuoti antrą devintą klasę ir taip „žaisti su tėvais ir vaikais“, kai pateikti 58 norinčiųjų mokytis šioje mokykloje pareiškimai, būtų nepadoru. „Pritariu, kad Marijono Daujoto pagrindinė mokykla turi tapti progimnazija, bet ne tokiais išsišokusiais siūlymais“, - sakė V.Kubilius. D.Petreikis spėjo, jog pritarus K.Skieraus siūlymui Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai neliktų nieko kito, kaip surengti „egzaminuką“, kad į vienintelę jiems paliktą devintą klasę iš tų 58-ių atsirinktų gabiausius. „O tie likusieji gal išvyks mokytis į Klaipėdos profesines mokyklas. Abejoju, ar jie ateis į Jurgio Pabrėžos gimnaziją“, - teigė jis. Pažymėjęs, jog toks egzaminas yra neteisėtas, meras visgi pripažino, kad kito kelio mokinių atrankai nebūtų. „Baigsis tuo, kad nepatenkintųjų tėvai surengs mitingą prie Savivaldybės“, - diskusiją užbaigė meras. Apie gresiančius protestus, pakeitus sprendimą ir mokykloje palikus tik vieną devintą klasę, perspėjo ir Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila. K. Skierus, suvokęs, jog jo siūlymą tarybos dauguma atmes, jį atsiėmė pareikšdamas: „Leisdami formuoti tas dvi devintas klases, tik dar vieneriems metams agonijoje paliksime Marijono Daujoto mokyklos mokytojus. Toks sprendimas yra tik tūpčiojimas vietoje“. Tarybos narių 16 balsų dauguma buvo priimtas sprendimas leisti Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai 2014-2015 mokslo metams formuoti 1-2 devintas klases. Priimant šį sprendimą 7 tarybos nariai susilaikė. Nesustabdė Rūdaičių mokyklos atkūrimo Nepavyko K. Skieraus bandymas neleisti Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyrių reorganizuoti į savarankišką Rūdaičių pradinę mokyklą. Rūdaičių pagrindinė mokykla savarankiškumo neteko prieš ketverius metus, įvykdžius rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarką ir mokyklą prijungus prie Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos. Tuomet šis reorganizavimas Savivaldybei kainavo per 100 tūkst. Lt. Dabar vėl kainuos, nes savarankiškai pradinei mokyklai išlaikyti kasmet papildomai reikės per 30 tūkstančių litų. „Tai biudžeto lėšų švaistymas tenkinant kažkieno politinius interesus. Tokie mūsų politiniai sprendimai labai kenkia Savivaldybės ekonomikai“, - tikino K. Skierus ir siūlė atsisakyti nuostolingo sprendimo Rūdaičiuose vėl atkurti savarankišką mokyklą. Meras J. Mažeika suskato tvirtinti, jog šis sprendimo projektas neturi jokio politinio atspalvio. „Sprendimas gimė Rūdaičių bendruomenės žmonių galvose, jam pritarė ir švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano pataisymus nagrinėjusi darbo grupė“, - teigė jis. Dėl savarankiškos mokyklos Rūdaičiuose atkūrimo pagrįstumo abejojo ir tarybos narys A. Skruibys. „Kada nemokėjo suskaičiuoti vaikų, tada – prieš ketverius metus – ar dabar? Yra tie patys vaikai“, - politikas abejojo ir mokinių skaičiaus didėjimu šioje mokykloje. „Kas pasikeis vaikų ugdyme, jei mokykla taps savarankiška?“ – klausė jis. A. Skruibys nebuvo užtikrintas, kad visi prašymą atkurti mokyklos savarankiškumą pasirašę bendruomenės nariai yra įsitikinę tokios reorganizacijos nauda ir būtinybe. „Su Rima Narkiene (dabartinio pradinio ugdymo skyriaus vedėja, - aut. past.) peržiūrėjome parašus, jie nepadirbti“, - A. Sungaila patikino K. Skierų. Iš Rūdaičių kilęs tarybos narys Steponas Baltuonis įrodinėjo, jog Rūdaičių gyvenvietė yra perspektyvi dėl netoliese statomo Palangos aplinkkelio, patrauklios geografinės padėties. „Bendruomenė su mokykla surado bendrą kalbą, ko anksčiau trūko. Tie pinigai, išleisti mokyklai, atsipirks kitaip“, - kalbėjo jis. Jam pritarė V. Kubilius, pasakęs: „Kategoriškai esu prieš vaikų vertinimą litais“. Švietimo komiteto narė Jūratė Laučiūtė teigė: „Jei nebūtume sunaikinę tiek kaimo mokyklų, gydymo įstaigų, šiandieną kaime gal ir verslo, ir žmonių būtų daugiau“. Atkurti Rūdaičiuose savarankišką mokyklą ragino ir už kaimo mokyklų išlikimą mūru nuolat stojantis tarybos Vladas Baltuonis. „Dabar ausys raudonuotų, jei atsiverstume prieš ketverius metus pateiktą Švietimo skyriaus analizę, pagal kurią likvidavome Rūdaičių pagrindinę mokyklą, tam išleisdami per 100 tūkstančių litų. Klaidą padarėme“, - konstatavo tarybos narys Povilas Turauskis. Meras J. Mažeika atsakė: „Jei užtenka proto ir išminties klaidą ištaisyti, tai dar nėra blogai“. Tarybos sprendimu Rūdaičių pradinė mokykla naujus mokslo metus pradės kaip savarankiška rajono Savivaldybės švietimo įstaiga.
|
|
