Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pirmojo tarpukario burmistro nuopelnai miestui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2014-03-21

Mažai kas šiandieną žino, jog už tai, kad Kretingos miesto centre yra Rotušės aikštė ir Nepriklausomybės paminklas, o pagrindinės gatvės pavadintos Vilniaus, Kęstučio, Birutės, Vytauto, turime būti dėkingi pirmajam tarpukario burmistrui Jonui Paulauskui, kuris taip pat ėmėsi iniciatyvos elektrifikuoti Kretingą.

Dešimtmetį Kretingai vadovavo Jonas Paulauskas.

J.Paulauskas burmistru – taip nuo seno buvo vadinamas miesto savivaldybės vadovas, kurio pareigybės prilygintos dabartinėms mero pareigoms, dirbo dešimtmetį - nuo 1924 iki 1934 m.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko teigimu, biografinių žinių apie J.Paulauską nėra sukaupta gausiai.

„Žinoma, kad jis gimė 1880 m. Plungės r., Mačiūkų kaime. Tuomet Plungės valsčius priklausė Kretingos apskričiai. Buvo kilęs iš stambių ūkininkų, baigė Platelių pradinę mokyklą, mokėsi Telšių gimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Pats dirbo žemę, vedė, išvyko į Ameriką uždarbiauti“, - pasakojo istorikas.

Užjūryje, manoma, įgijęs žinių ir gyvenimiškos patirties, o ir šiaip buvęs veiklus, turėjęs organizacinių gebėjimų. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, aktyviai sekė politinį šalies gyvenimą, nors pats nepriklausė jokiai partijai.

Todėl nuo nepartinio bloko 1920 m. buvo išrinktas į Kretingos apskrities seimelį – taip buvo vadinama taryba, kuri per 1923 – 1925 m. kadenciją dauguma balsų ir išrinko jį miesto vadovu.

„Nesakau, kad J.Paulauskas vienas pats rūpinosi Kretingos miesto tvarkymu, tačiau buvo labai svarbu gebėti tuo uždegti ir tarybą. Po I pasaulinio karo Kretinga buvo labai nuniokota, ir burmistro laukė begalės darbų. Po rusų valdymo ir vokiečių okupacijos miestas atrodė kraupiai: gatvės duobėtos, grindiniai išardyti.

Pirmiausiai buvo pradėta tvarkyti aikštę: aplink ją riogsojo 13 nudegusių pastatų liekanų, o miesto rotušės vietoje - apgriuvusi cerkvė. Cerkvę pirmiausiai ir buvo nuspręsta parduoti išardyti. Sutvarkius aikštę, ji buvo pavadinta Rotušės, o pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, joje pastatytas Laisvės paminklas“, - J.Kanarskas atgamino tarpukario Kretingos miesto centro vaizdą.

1926 m. burmistro rūpesčiu Kretinga buvo apšviesta, - ligi tol centre degė žibaliniai žibintai. „Kęstučio gatvėje, netoli gaisrinės, stovėjo žydo Abramo Anoliko elektrinė, - jis buvo nusipirkęs teisę įsigyti monopolį ir diktavo elektros kainas: 1 kW elektros tuo metu kainavo 1,35 Lt. Tačiau A.Anolikas 25 lempas apšvietė nemokamai, o kitas 25 – už mažesnį įkainį, negu įprastai“,- pasakojo istorikas.

1923 – 1925 m. Kretingos apskrities taryba nusifotografavo prie valdybos, kuri veikė Rotušės aikštėje stovėjusiame notaro Jono Kentros name. Pirmoje eilėje antras iš kairės – palangiškis gydytojas, visuomenės veikėjas Liudas Vaineikis, trečias - Jonas Paulauskas.

Pagrindines gatves buvo pradėta grįsti akmenimis. J.Paulauskas sumanė pakeisti ir jų ankstesnius pavadinimus, suteikiant joms Lietuvai garsių žmonių vardus ar pavardes: taip Sodų gatvė tapo J.K.Chodkevičiaus, Gargždų – Kęstučio, Darbėnų – Vilniaus, Vokiečių – Birutės, Valsčiaus – V.Nagevičiaus. O minint Vytauto Didžiojo jubiliejų, buvusi Kartenos gatvė pavadinta Vytauto gatve.

J.Paulauskui vadovaujant Kretingai, Tiškevičių dvaro užparkyje buvo pradėtas kurti miesto parkas, skirtas sklypas Pranciškonų gimnazijos statybai.

1934 m. J.Paulauską pakeitė Tomas Dambrauskas, kuris tęsė savo pirmtako darbus. O J.Paulauskas grįžo į savo tėviškę.

„Kretingos muziejus neturi daugiau duomenų apie Jono Paulausko likimą, pasibaigus jo, kaip miesto burmistro veiklai. Jeigu jau garsusis muziejininkas Juozas Mickevičius, pats kilęs iš to paties kaimo, nefiksavo ir nesukaupė biografinės medžiagos, galima spėti, kad kažkas atsitiko. Galbūt netrukus mirė, nes jo asmenybė neįtraukta į sąvado „Lietuvos gyventojų genocidas“ suimtųjų sąrašus. Nėra duomenų ir apie jo palikuonis“, - teigė J.Kanarskas.

*

Jono Paulausko iniciatyva dauguma Kretingos gatvių buvo pervadintos garsių Lietuvos žmonių vardais. Deja, šiandien Kretingoje neturime gatvės, menančios šią asmenybę. Manyčiau, kad naujai kuriamo kvartalo gatves galima būtų skirti daugeliui Kretingos įžymybių“, - įsitikinęs Julius Kanarskas.

*

Burmistrais nuo seno Lietuvoje vadinami miestų vadovai. Juos rinko taryba arba patys žmonės. Manoma, kad Kretingoje pirmą kartą burmistras buvo išrinktas miestui gavus Magdeburgo teises, o išnyko XVIII a. jas praradus. Miesto savivaldos teisės vėl buvo atgautos Lietuvai atkūrus valstybingumą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas