|
|
|
Mokytojus trumpam pakeitė dėstytojai
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje pirmą kartą įvyko renginys „Pamokos kitaip ir kitokios“: vyresniųjų klasių mokiniams pamokas vedė ne mokytojai, o dėstytojai iš įvairiausių šalies universitetų.
Renginyje dalyvavo 19 dėstytojų iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno technologijų, Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetų. Kadangi Jurgio Pabrėžos gimnazija palaiko glaudžius ryšius su dauguma Lietuvos universitetų, sukviesti dėstytojus vesti pamokų pasirodė puiki idėja.
Mykolo Romerio universiteto lektorius Vaidotas Bacevičius teigė, jog toks renginys - tarsi atvirų durų diena, tačiau – kitokia: mokiniams nereikėjo niekur važiuoti, universitetų atstovai patys atvyko pas juos ir supažindino su studijų programomis. To paties universiteto priėmimų ir diplomų skyriaus vedėjas Saulius Bugailiškis kalbėjo, kad tokie renginiai yra būtini šių laikų mokiniams: „Mokiniai kitokie negu anksčiau. Dabar auga vadinamoji Y karta, kuri domisi visai kitais dalykais. Galbūt gyvas bendravimas su dėstytojais dar mokyklos suole padės tvirčiau apsispręsti dėl būsimos specialybės ar universiteto. Turime tikslą supažindinti mokinius su aukštųjų mokyklų realybe, parodyti, kad paskaitos ir pamokos yra visiškai skirtingi dalykai. Bandome sudaryti bent minimalų įvaizdį, ko mokiniai ateityje galės tikėtis iš universiteto.“ Dėstytojai įžvelgė tokio renginio naudą ne tik mokiniams, bet ir sau patiems. Juokaudami kalbėjo, kad jiems teko tokių klausimų, kokių dar niekad nebuvo girdėję. O tai skatina tobulėti ir pačius dėstytojus, kurie turėjo puikią progą pamatyti, kuo gyvena šių dienų jaunimas, ir paskatinti juos ateityje rinktis būtent aukštąjį mokslą. Anot V. Bacevičiaus, tai būtų pats logiškiausias žingsnis baigus gimnaziją. Naujų patirčių renginyje „Pamokos kitaip ir kitokios“ įgijo ir gimnazistai. Antrokas gimnazistas Laurynas Puidokas įžvelgė skirtumus tarp dėstytojų vedamos pamokos nuo įprastų: „Dažniausiai mokytojas tiesiog išdėsto temą pagal vadovėlį. Šįkart viskas buvo kitaip. Per technologijas kalbėjome apie 3D dizainą, mokėmės dirbti su programa. Dauguma iš mano klasės apie tai net nebuvo girdėję, o po dėstytojo paskaitos daug kas susidomėjo, suprato, kokia nesudėtinga ir įdomi yra 3D inžinerija. Galbūt ši pamoka kažkam ateityje taps postūmiu renkantis specialybę“. Jam pritarė ir trečiokė gimnazistė Kamilė Bružaitė: „Istorijos pamoką vedė archeologijos dėstytoja. Buvome supažindinti su Lietuvos archeologija, įvairiausiais požemiais. Visi klausėmės susižavėję. Vietoj pažįstamo mokytojo pamačius naują žmogų, visi net labiau susikaupė, stengėsi išlaikyti dėmesį.“ Mokiniai įsitikino, kad tokios pamokos yra naudingos: jos praplėtė akiratį, atskleidė, kas laukia universitete, paskatino pagalvoti apie ateityje norimą studijuoti specialybę ir bent trumpam atsiplėšė nuo kasdienės rutinos.
Agnė ABELKYTĖ
|
|
