|
|
|
Grūšlaukiškė savo gyvenimą „suguldė“ į knygą
Grūšlaukės gyventoja Petronėlė Stropaitė – Kontrimienė, garsaus Žemaitijos rezistento Adolfo Kontrimo žmona, kelis dešimtmečius rašė atsiminimus apie sunkią tremties dalią ir skaudžius likimo jai skirtus išgyvenimus - 16 metų trukusį išsiskyrimą su vyru bei vienintelės dukters netektį. Apie tai ji ir papasakojo savo knygoje „Kas gi tau, lietuvi, tokią dalią skyrė?“.
Knyga buvo išleista P. ir A. Kontrimų šeimos draugo, kretingiškio Roberto Bertašiaus iniciatyva. Jos tiražas - 200 egzempliorių. Knyga buvo išdalinta visoms rajono mokyklų bibliotekoms. Pasak R.Bertašiaus, bendrystė su Kontrimais gimė 1994 – 1995 m., kai jis buvo šaulių Žemaitijos rinktinės vado pavaduotojas. Sukūrus šaulių kuopą Darbėnuose, Adolfas Kontrimas tapo vienu pirmųjų jos šaulių. Darbėnų šaulių kuopa buvo pavadinta Adolfo brolio Kazimiero vardu. Kazimieras Kontrimas buvo Žemaitijos šaulių „Kardo“ rinktinės vadas, Adolfas – jos kovotojas. Adolfas buvo Plechavičiaus armijos karys. Atkūrus Nepriklausomybę, A.Kontrimui buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės atsargos leitenanto laipsnis. Jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, jam suteiktas garbės šaulio vardas. „Adolfas buvo labai gero būdo, turėjo subtilų humoro jausmą. Buvo labai geras stalius: visi medžio gaminiai naujojoje Grūšlaukės bažnyčioje – kryžiai, langai, durys, grindys - yra jo rankų darbas. Adolfo žmona – irgi sąmojinga, aiškaus proto, labai įdomi moteris. Su jais bendrauti buvo labai lengva“, - R.Bertašius pasakojo, kaip jis pradėjęs lankytis Kontrimų namuose Grūšlaukėje. Nesijaučia esanti rašytoja „Sykį Petronėlė parodė savo rankraštį. Pavartęs jį, išsyk supratau, kad medžiaga gali turėti istorinę vertę. Abu Kontrimai užsidegė mintimi, jog knyga būsianti geriausias paminklas jiems abiem“, - pasakojo R.Bertašius. Kontrimai sutaupė 2,5 tūkst. Lt, o jis pasirūpino rankraščių sutvarkymu bei knygos leidyba. „Nesijaučiu esanti rašytoja, ale kur tau, - nepelnyto vardo purtėsi 83–ąjį gimtadienį šią kovo 8–ąją švęsianti moteris. - Tiesiog rašiau tai, kas gulė „ant širdies“. Naktį nubudusi, pasišviesdama prožektoriumi, taisydavau tai, kas vakare parašyta. Dieną – vėl iš naujo. Taip po kelis kartus taisinėdavau rankraščius. Tie atminimai gimė per juodą darbą“. Pasak P.Kontrimienės, didžiausios jos guodėjos visą gyvenimą buvo maldos bei pačios kuriamos eilės. Savo eilėms ji kurdavo ir melodijas, kurias pati grodavo lūpine armonikėle ar akordeonu. Dar prieš metus kitus, pakviesta į mokyklas ar tremtinių susibūrimus, P.Kontrimienė pasidalindavo prisiminimais ir padeklamuodavo savo eiles. Tačiau po vyro netekties, išgyventos praėjusį rudenį, moterį apleido jėgos. Didžiausia paguoda, anot grūšlaukiškės, jai liko knygos ir kasdieninė bendrystė su ja besirūpinančiu giminaičiu Jonu Abromu. Vadina išminties deimančiuku Pagal giminės liniją Jonui P. Kontrimienė yra močiutės sesuo. 23–jų metų Klaipėdos universitete rekreacinę architektūrą ir kraštotvarką studijuojantis bei dirbantis vaikinas nuo praėjusio rudens kasdien prižiūri senolę. „Petronėlė yra mano moteris, - pagarbiai žvelgdamas į močiutę, šmaikštavo Jonas. – Šiuolaikinėms panelėms – toli iki jos subtilumo, proto, įžvalgos. Močiutė turi visko: ir žinių, ir žavesio, ir moteriško gudrumo. Ji yra tikras išminties deimančiukas: kiek ji pamokymų, visokių patarimų išsako. Su ja galima kalbėtis įvairiomis temomis, net apie kosmosą. Jos atmintis, manyčiau, pagal jos amžių - net per gera“. Vaikinas pabrėžė ir senolės gebėjimą orientuotis šiuolaikinės technikos dalykuose: „Tarkim, šiandien ją teko vėžinti mašina. Ji kuo ramiausiai, neklausinėdama – tarsi tai būtų dariusi šimtus kartų, paspaudė mygtuką - lyg žinotų, kurį, ir atsidarė langą“. J.Abromas atviravo, jog bendraudamas su Petronėle, kasdien jis išmoksta ne vien gyvenimiškos išminties, bet ir buities dalykų, ypač šeimininkauti. Jis nusakė „pusinės“ košės, kurią virti išmokė Petronėlė, ir kurią abu mėgsta, receptą. „Nuskustas bulves išverdi. Būtinai reikia įdėti gabalą mėsos, po to jį išimti. Bulves sugrūsti. Uždėjus ant ugnies pilti puodelį virinto pieno ir užvirinti. Pagal bulvių kiekį įberti ketvirtadalį miltų ir viską gerai išmaišyti. Dėl spalvos įberti ciberžolės. Pagal skonį galima gardinti spirgais ir rūgštoka grietine“, - tokiu Petronėlės Kontrimienės košės receptu J.Abromas mielai pasidalijo ir su skaitytojais.
|
|
