|
|
|
Paniręs į senąjį kuršių pasaulį
Senovės kuršių istorija besidomintis Kretingos kraštietis 32-jų Denisas Nikitenka, neseniai visuomenei pateikęs sensacingų žinių apie Kretingos rajono, Kašučių ežero pelkėje, jo aptiktą slaptą akmenų taką – kūlgrindą, arba brastą, praėjusį savaitgalį praturtino Kretingos muziejų, padovanojęs paties surastą akmens amžiaus grūstuvę.
Radinys – tūkstantmečių senumo
D.Nikitenka pasakojo, jog šią vasarą, einant nuo kūlgrindos, jo dėmesį patraukė netoliese esanti lauko akmenų krūva, o joje – du įdomūs akmenys, kurie, jo manymu, galį būti vertingi kuršių žemdirbystės įrankiai. Vienas iš aptiktų akmenų – kiaušinio formos, o kitas - plokščias. Kai abu šiuos akmenis jis parodė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiajam valstybiniam inspektoriui Laisvūnui Kavaliauskui, kuris prieš daugel metų Dzūkijoje pats išaiškino ne vieną akmens amžiaus gyvenvietę, šis pataręs radinius nuvežti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto profesoriui Algirdui Girininkui. „Akmens amžiaus žinovas profesorius A.Girininkas išsyk atmetė plokščiojo akmens versiją, nors aš spėjau jį esant įveriamu senovės žemdirbystės kauptuku. Užmetė akį ir įvertino: akmuo natūraliai nuskilęs, esąs žėrutis, o tokio mūsų protėviai įrankiams gaminti nenaudojo. Bet kai ištraukiau kiaušinio formos akmenį – čia tai daiktas, pasakė, ir atidavė ištirti“, - pasakojo D.Nikitenka. Ištyrus akmenį laboratorijoje, paaiškėjo, kad tai – iš granitinio akmens pagamintas dirbinys, trinamosioms girnoms skirtas trintuvas. Jis buvo naudojamas nuo vėlyvojo neolito iki ankstyvojo geležies amžiaus. Iš biologijos – į praeities pasaulį Savamokslis tyrinėtojas sakė jau anksčiau žinojęs, kad žemėse aplink Kašučių ežerą archeologai yra atradę ir tyrinėję turtingą kuršių archeologinį kompleksą: senovės žemdirbystės laukus, kapinyną, gyvenvietę, aptikę akmenį su dubeniu, kurie datuojami I tūkstantmečiu ligi Kristaus ir I tūkst. po Kristaus. Tad kūlgrinda, jo manymu, galėjęs būti slaptas kuršių apeiginis kelias arba ant jo įrengtas vėlesnių amžių hidrotechninis įrenginys. Jam neduoda ramybės ir faktas, kodėl trintuvė rasta netoli pelkės su kūlgrinda. „Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko tyrinėti žemdirbystės laukai buvo kitapus Akmenos upės, tad man natūraliai kyla klausimas: kodėl trintuvė atsirado šiapus, - galbūt žemdirbystės laukai buvo ir kitame krante?“ - svarstė D.Nikitenka. Jis atviravo, jog senovės kuršių istorijos objektų - senųjų piliaviečių, šventviečių bei jose išlikusių daiktų – paieška susidomėjęs gerokai prieš dešimtmetį. Iš pradžių tyrinėjęs gyvąją gamtą, kol iš biologijos persimetė į negyvąjį – praeities pasaulį ir pats pabandė atskleisti jo paslaptis. „Atrodo, kas čia tokio – akmenukas? O pasirodo, jis tarnavo žmogui prieš kelis tūkstantmečius. Kiek jis šiandien galėtų papasakoti apie žmones, kurie juo naudojosi, jų gyvenamąją aplinką. Įsivaizduokit, kiek žmonės turėjo įdėti darbo, kol nušlifavo taip, kad jį būtų patogu laikyti rankoje. Ant plokščio akmens protėviai paberdavo grūdus ir tokiomis grūstuvėmis juos sutrindavo į miltus. Galbūt kokia nors našlaitė juo grūdo grūdus, o gal koks vergas, nes kuršiai buvo ne vien žemdirbių, bet ir kariūnų gentis. Baltų vikingai buvo karingi plėšikai, užkariautojai, puldinėję Baltijos pakrančių gyventojus, grobę ne tik jų turtą, bet galimai ir pačius žmones“, - D. Nikitenka tikino, jog ir pats yra aptikęs senovės vikingų gyvenvietės pėdsakų prie Klaipėdos. Iškelia tautos paveldą Tyrinėtojas tikino, jog istorikams, archeologams bei paveldosaugininkams jis pateikiąs ne vien eksponatų, bet ir pasvarstymų apie galimus istorinius objektus bei jų vietas. „Esu prinešęs jiems visokio šlamšto, kurį neretai atmeta. Bet aš nenuleidžiu rankų: ieškau, analizuoju, kas tai galėtų būti. Susirandu senovinius žemėlapius, istorinius dokumentus, leidžiuosi į žygius. Ieškau to, kas mokslininkų nedomina. Ir jei tarp gausybės nevertingų radinių aptinki tokius, kaip kūlgrinda ar akmens amžiaus grūstuvė, vadinasi, mano žygiai nenueina perniek“, - apie didįjį savo gyvenimo pomėgį entuziastingai kalbėjo D.Nikitenka. Jis tęsė mintį: „Neįkainojami kultūros paveldo klodai naikinami: numelioruoti laukai, vis kasama, išvažinėjama. Mūsų civilizacija tik naudoja ir trempia visa, ką buvo sukūrę mūsų protėviai. Aš manau, kad senąjį pasaulį menantys daiktai negali būti ignoruojami, laikomi ant palangių, sandėliuose ar privačiose kolekcijose, kurios neprieinamos žmonėms. Jie turi liudyti apie tai, kokie buvo mūsų protėviai: kaip gyveno, kuo vertėsi tie, kurių kraujas teka mūsų gyslomis“, - įsitikinęs pašnekovas. * Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sakė, kad archeologinių radinių, skirtingai nuo Žiemos sodui dovanojamų augalų, muziejus sulaukiąs nedažnai, tad grūstuvė, kaip vertingas eksponatas, papildys jų fondus. Ji tvirtino pakvietusi D.Nikitenką tapti klubo „Kretingos krašto ainiai“ nariu, o pavasarį – pakviesti jį Kretingos muziejuje supažindinti visuomenę su savo radiniais.
|
|
