„Grok, žemaiti!“ – nenutrūkstanti tradicija

Jau 22-ąjį kartą Kretingoje įvykusioje respublikinėje liaudiškų kapelų šventėje „Grok, žemaiti!“ netrūko gerų emocijų – septynių liaudiškų kapelų instrumentinius ir vokalinius sugebėjimus gero juoko bei žemaitiškos šnektos doze apjungė Laukžemės kultūros skyriaus vedėjos Aidos Mikutienės bei Kurmaičių kultūros skyriaus darbuotojo Donato Žilinsko įkūnyti personažai. Šiemet renginį nuspręsta paįvairinti šokio judesiu – scenoje pasirodė jaunųjų kretingiškių liaudiškų šokių kolektyvas „Ratilėlis“, vadovaujamas Živilės Adomaitienės.

Kretingiškių liaudiškos kapelos „Lakštingelė“ atlikti kūriniai sulaukė gausių žiūrovų aplodismentų.

„Dalinkimės tuo, ką esame atradę ir supratę, pasidžiaukime buvimu kartu“,- pristatydami savo muzikinę programą kalbėjo kretingiškių kolektyvo „Lakštingelė“ nariai. Šventėje nuskambėjo kolektyvo vadovo ir renginio iniciatoriaus Kretingos kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus sukurti kūriniai rudens, žiemos ir pavasario tematika. „Mūsų kolektyvo „Lankštingelė“ branduolys yra išsilaikęs nuo pat įkūrimo pradžios. Manau, kolektyvo nariams dalyvavimas muzikinėje veikloje yra gyvybiškai reikalingas, tai rodo jų atsidavimas šiai veiklai“,- kalbėjo vadovas.

Be kretingiškių šventėje koncertavo Skuodo kultūros centro liaudiška kapela „Bartuva“ (vad. Vidmantas Valinskis), Nidos kultūros ir turizmo informacjos centro kolektyvas „Joldija“ (vad. Laurynas Vainutis), šiauliškių „Salduva“ (vad. Algimantas Bartašius), svečiai iš Birštono „Lendrūnas“ (vad. Algimantas Jazbutis). Taip pat renginyje sulaukta svečių iš Latvijos – muzikavo dvi charizmatiškos ir didžiulių publikos aplodismentų sulaukusios kapelos iš Saldus bei Jekabpilio.

Svečiai iš Latvijos patikino, kad jiems patiko koncertuoti Lietuvoje, kadangi publika buvusi labai draugiška ir maloni. Atvykti į Lietuvą jiems – svarbu, nes taip, anot jų, palaikomi glaudesni ryšiai tarp broliškų tautų.

„Paskutiniais metais ryškėja tendencija, jog šis renginys populiarėja. Jau prieš savaitę beveik nebebuvo bilietų į renginį. Lietuviui liaudies daina visada buvo būties kertinis pamatas, o dabar, vien jau pažvelgus į televiziją, daugiausiai propaguojama populiaroji kultūra, todėl žmonės, išsiilgę dainos, taip noriai renkasi į šią šventę“,- svarstė renginio organizatorius Pranas Razmus.

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas ir pagrindinis šventės dirigentas Vytautas Alenskas, kalbėdamas apie šių laikų kapelų muzikinį lygį, labiausiai išskyrė jų atsidavimą muzikai. „Tai vertinti reikėtų dvejopu aspektu – vienaip buvo tarybiniais metais, kitaip - dabar. Seniau buvo svarbu groti visos instrumentinės sudėties, buvo reikalaujama atlikti labai tiksliai pagal natą. Dabar kitaip – šiais laikais muzikinių kūrinių kompozitoriai beparašo labai mažai, todėl vadovai yra priversti patys kurti, aranžuoti liaudies dainas. Jeigu sugeba gerai perteikti charakterį, skoningai aranžuoja dainą – nebūtinas geras natų atlikimas, svarbiausia – atsidavimas muzikai. Kapelų lygis yra gana neblogas“,- kalbėjo dirigentas.

V. Alenskas paminėjo, kad didelę įtaką išpopuliarinant renginį turėjo 2009 metais Amžinybėn iškeliavęs kompozitorius Jurgis Gaižauskas. „Jurgis Gaižauskas buvo vienas iš šio renginio dvasios puoselėtojų, kartu su savo smuiku ir žmona Zosele atvažiuodavo ir įsiliedavo į bendrą būrį, grodavo finalinius kūrinius ir vien jo buvimas bei plati šypsena šią šventę pakėlė į aukštumas, o mums ant šios bangos pavyksta išsilaikyti iki šiol“,- teigė dirigentas.

Prieš renginį dėl dalyvavimo 2014 metų Dainų šventėje buvo išegzaminuoti trys kolektyvai – Kretingos „Lakštingelė“, Skuodo „Bartuva“ bei Nidos „Joldija“ atitiko iškeltus kriterijus. Šventės pabaigoje jie visi kartu atliko bendrą instrumentinį kūrinį.

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika įteikė padėkas renginio dalyviams ir pasidžiaugė susirinkusia publika: „Matydamas, kiek daug mūsų čia susirinko, galiu drąsiai pasakyti, kad liaudiška muzika vis dar yra mūsų sielos kertinis akmuo ir atgaiva“.

• Rašyti komentarą (1)