|
|
|
Per kultūrą suranda bendravimo džiaugsmą
Kretingos kultūros centro Rūdaičių skyrius gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Jomis skyriaus vedėjas Stasys Lukauskas ir meno vadovė Sigita Šimkutė su Rūdaičių kaimo bendruomene pasidalins per lapkričio 14 dieną rengiamą šventinį vakarą, o kasdieniuose darbuose juos jau lydi džiaugsmas, jog galima dirbti šiuolaikiškose, šiltose ir jaukiose patalpose.
„Esame pamaloninti rajono Savivaldybės tikrąja to žodžio prasme – turime ne tik naujas patalpas, bet ir naujų instrumentų - pianiną, kankles, skudučių, aparatūrą bei kitų priemonių, reikalingų darbui. Nėra priemonių, nėra ko tikėtis ir rezultato. Tad iš tiesų geras jausmas dirbti, kai tam sukurtos visos sąlygos“, - teigė S.Lukauskas. Jis ir meno vadovė prisiminė, jog ir kaimo žmonės skųsdavęsi dėl nejaukių, šaltų patalpų, kuriose tekdavę ne tik dirbti, repetuoti, bet ir rengti renginius. Guodė tai, kad žmonės vis tiek į juos ateidavo, dalyvaudavo. „Žmonės jau pergyveno tą susvetimėjimo laikotarpį, kuriam atsirasti įtakos turėjo visuomeninės griūtys ir santvarkų pokyčiai. Žmonės jau pasisotino komercinių televizijos kanalų produkcija ir, jaučiame, pasiilgo tikro, šilto, žmogiško bendravimo, gyvasties, kurios suteikia gyva muzika, dainos, žodinė kūryba“, - pastebėjo S.Lukauskas ir S.Šimkutė. p>
Rūdaičių skyrius po savo stogu vienija ne vieną saviveiklos kolektyvą: 24 metus Rūdaičiuose dirbantis S.Lukauskas yra subūręs ir vadovauja liaudiškos muzikos kapelai, mišriam vokaliniam ansambliui. S.Šimkutė per pustrečių metų subūrė vaikų folklorinį ansamblį „Bitinukai“, žemaitiškos muzikos ansamblį „Šės tas“. Abu kultūros darbuotojai – su aukštuoju muzikiniu išsilavinimu, ir, esant progoms, koncertuoja dviese: S.Lukauskas groja pianinu, S.Šimkutė – akordeonu. Kaip instrumentinis duetas jie jau yra pasirodę ne viename rajono renginyje. S.Lukauskas suskaičiavo, jog jo vadovaujamas skyrius vienija beveik penkias dešimtis saviveiklininkų – ir ragavusių muzikos, ir savamokslių, o vaikai, dalyvaudami folklorinio ansamblio veikloje, išmoksta groti instrumentais, dainuoja, susipažįsta su liaudies meno pagrindais. „Rūdaičiai – specifinis kaimas, čia nelabai kas namuose bekalba tarmiškai. Todėl vienas mūsų tikslų – puoselėti žemaičių tarmę, mokyti vaikus žemaitiškų dainų, supažindinti su žemaičių folkloru, kuris yra gana sudėtingas atlikti. Bet vaikai – imlūs, jie dega noru dainuoti kartu su suaugusiaisiais, patys mokosi dainų žodžius, prašosi kūrybinei draugystei su suaugusiaisiais“, - mažuosius „Bitinukus“ pagyrė S.Šimkutė, kuriai, teigė, yra labai svarbi etnokultūrinė veikla, tad ji dažnokai dėl žemaičių folkloro specifikos konsultuojasi su Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedra, etnologe Gražina Kadžyte, nemažai ansambliui „Šės tas“ gelbsti rūdaitiškis Leonas Rimeika, melodijas kuriantis žemaitiškiems tekstams. Domėtis etnokultūra S.Šimkutę skatino ir „Tėvynės pažinimo“ draugija, kurios veikloje ji dalyvaujanti nuo aštuntos klasės.
Etnokultūra – neatsiejama nuo Rūdaičių skyriaus veiklos. Čia surengtos skarelių, prijuosčių, vestuvinių suknelių šventės suteikė ne tik galimybę atsigręžti tautos praeitin, bet ir pasigilinti, kaip šeimose dar puoselėjamos tradicinės vertybės. „Ne visi benori būti tik žiūrovais. Žmonės nori būti išgirsti, išklausyti, jiems svarbu - santykis ir su šventės rengėjais, ir su jos dalyviais. Šventės pobūdis, kada ne tik ateinama pasižiūrėti, bet ir dalyvauti, suteikia naujų spalvų mūsų organizuojamiems renginiams“, - pastebėjo S.Šimkutė. Ji bei S.Lukauskas pasidžiaugė, jog šios išskirtinės, tiesiogiai su etnokultūra susijusios šventės neliko nepastebėtos: skarelių bei prijuosčių šventes, jų prasmę pristatė ir respublikinis leidinys „Tautotyros metraštis“. S.Lukauskas bei S.Šimkutė mano, jog kultūrinė veikla kaime visų pirma turi atitikti vietos žmonių lūkesčius, kurie susiję su mūsų tautos tradicijų ištakomis – juk žmonės nuo seno buvo linkę susirinkti, kartu vakaroti, pasakoti, dainuoti, pašokti. Svarbu suteikti ir galimybes saviraiškai, galbūt todėl, kultūros darbuotojų teigimu, saviveiklininkai tiesiog veržiasi koncertuoti, pasirodyti. „Dalyvaujame visur, kur tik mus kviečia, o čia, vietoje, švenčiame visas valstybines, kalendorines šventes, taikome pačias įvairiausias kultūrinės veiklos formas: žmones supažindiname ne tik su liaudies muzika, folkloru, bet ir kviečiamės teatralus, skaitovus, rengiame profesionalios muzikos koncertus, propaguojame akordeono muziką ir pan. Savo darbe sutinkame daug gerų, dėmesingų kultūrai žmonių, tebebranginančių pamatines vertybes, perduodamas iš kartos į kartą. Tai ir suteikia prasmę kultūros darbuotojo veiklai“, - pripažino pašnekovai.
|
|
