Vietoj pusryčių bėga pasirūpinti triušiais

Rytais, kai kiti vaikai dar miega, niekieno neraginamas dvylikametis Julius Beinoras skuba šerti savo triušių. Jo darbštumu stebisi net tėvai – Kalniškiuose gyvenantys Regina ir Alfonsas Beinorai. Julius sako, jog jis, kaip ir tėtis, užaugęs ūkininkaus.

Kiekvieną rytą, prieš eidamas į mokyklą, Julius Beinoras skuba pašerti savo triušius.

Pasak Juliaus, maždaug prieš dešimt metų teta jam padovanojo juodai baltą triušio patelę. Nuo tada ir pradėjęs juos auginti. Triušių narvai pastatyti fermoje, kur R. ir A. Beinorai laiko savo karves. Anot Juliaus, dabar jis triušių turi nedaug - tik septynis. Užaugintų triušių neparduoda, - mama juos paverčia skaniu patiekalu. Jaunasis pašnekovas prisipažino, kad jam tada gyvūnų būna labai gaila. Tenka išmesti ir triušių kailiukus - niekas jų nesuperka.

Apie triušių veisles Julius sako daug kažko nežinantis. Jo auginami triušiai – paprasčiausios veislės, tačiau dideli, balti ir gražūs. Triušių vaikinas vardais nevadina.

Vasarą Julius savo augintinius palepina sultinga žole, daržovėmis, žiemą šeria grūdais, burokais, šienu. Anot jo, triušiai, kaip ir žmonės, turi ir mėgstamiausią patiekalą. Jo triušiams toks patiekalas – sultingi dobilai.

Kai triušio patelė atsiveda jauniklių, Juliaus draugai ateina jų pasižiūrėti. Tačiau Julius apgailestauja, kad ne visada pavyksta triušiukus išsaugoti – buvo atvejų, kai žiurkės juos nudaigoja. Dabar Juliaus triušiukus saugo katinas Kicis, kuris, kaip ir triušiai, yra baltos spalvos.

Julius rytais keliasi labai anksti.

- Jis prašo pažadinamas penktą valandą, nors aš sakau, jog kada pabusi, tada ir bus gerai. Tačiau vos spėjus vyrui ateiti į fermą, Julius, net nepusryčiavęs, iš paskos lekia, - sakė R.Beinorienė.

Nepamainomas tėvų pagalbininkas

Julius sako, jog užaugęs bus ūkininkas. Jau dabar, tėvams kur išvykus, jam patikimas visas ūkis.

- Žinau, kad gyvuliai bus pagirdyti ir pašerti, - sakė R.Beinorienė.

Tačiau būsimasis ūkininkas teigia, kad vien pašerti gyvulių negana – reikia išvalyti gardus, iškuopti mėšlą. Julius žino, kiek tėvai fermoje turi karvių, kiek iš jų - melžiamų, koks prieauglis, ir su meile pasakoja apie veršiuką, kurį pavadino Saulute. Ir visai rimtai, tarsi žinodamas tikrąją žemės vertę, sako, jog kada nors tėvų žemė atiteks jam.

Pasak Juliaus mamos, tėvui jis padeda dirbti įvairius ūkio darbus, o vasarą laukuose leidžia ir prie traktoriaus vairo.

Julius – jauniausias vaikas šeimoje. Jo vyresni broliai Saulius ir Giedrius dirba statybose, ir ūkis jų netraukia, o sesuo Rasa padeda tėvams namuose.

- Darbštus ir geras vaikas, - apie Julių sakė Kalniškių pagrindinės mokyklos biologijos ir gamtos mokytoja Aušra Gedgaudienė. Pasak jos, Julius lanko etnografijos būrelį, nuo pirmos klasės dainuoja, mėgsta vaidinti.

Nors Julius - tik penktokas, jis į gyvenimą žvelgia tarsi suaugęs: jam rūpi ne tik ūkis, bet ir dvasiniai dalykai. Su etnografinio būrelio nariais Julius išvaikščiojo visą apylinkę. Jis gali papasakoti ir apie sunykusį didelį Eitučių kaimą, kurio gyventojai, vykstant melioracijai, buvo perkelti į gyvenvietę.

Julius sako, jog laiko jam pakanka ir mokslams, ir darbams. Spėja pabendrauti ir su draugais.

• Rašyti komentarą (19)